Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą tikėtasi, kad keisis daugelis ekonomikos, politikos sričių, tobulės socialinė, kultūros politika. Naujos galimybės, parama padės siekti tobulumo, kokybės. Tačiau ši nauja struktūra atneša ne tik teigiamas emocijas, bet ir neigiamus veiksnius, stipriai įtakojančius mūsų kultūros pasaulį. Galime tik spėti: gal tai mūsų nelankstumo, nesugebėjimo prisitaikyti problema, gal tiesiog tai mūsų vis dar išlikusios centralizacijos padariniai?
Pirmiausia, atkreipkime dėmesį į tai, kad konkurencija iš vietinės peraugo į globalią. Lietuvoje vyksta užsienio teatro kolektyvų gastrolės (Maskvos baleto trupė), teatre dirba iš kitų šalių atvykę aktoriai, šokėjai (baleto šokėja – Miki Hamanaka). Lietuvių kūrėjai, režisieriai ir atlikėjai (Rimas Tuminas, Oskaras Koršunovas, Andželika Cholina) įgauna dar didesnes galimybes dirbti, pasirodyti užsienio valstybėse. Taigi globalizacija turi savus pliusus ir minusus, ji sukelia didesnę konkurenciją, tačiau mokantiems prisitaikyti ir adekvačiai reaguoti į situaciją, tai tampa puikiu žingsniu į priekį. Ši sistema teikia geresnes galimybes, tačiau globali konkurencija yra tokia aktyvi ir su ja reikia sugebėti susidoroti.
Pokyčiai keičia ekonominę, socialinę padėtis pasaulyje. Kinta vartotojų įpročiai, skoniai, išauga jų poreikiai, susidaro įvairesnių spektaklių paklausa, atsižvelgiant į kurią reikia formuoti naują pasiūlą. Norint atrasti ir išlaikyti savo auditoriją, teatras privalo turėti gerą vadybos aparatą, kuris sugebėtų tinkamai pozicionuoti teatrą, rasti išskirtinius jo bruožus ir remiantis jais kurti rinkodaros strategiją. Tokioje padėtyje, netinka trumpalaikiai sprendimai nukreipti į greitą pelną, chaotiškus veiksmus.
Šiuo metu Lietuvoje galima išskirti keletą tinkama linkme dirbančių pavyzdžių: Valstybinis Vilniaus Mažasis teatras, Lietuvos Nacionalinis Operos ir Baleto teatras. Šie objektai turi išvystytą vadybos ir rinkodaros strategiją. Deja, mažesniems, regioniniams teatrams yra sunkiau prisitaikyti rinkoje (Valstybinis Jaunimo teatras, Klaipėdos dramos teatras). Lietuvos visuomenei kaip ir daugeliui postsovietinių visuomenių yra būdingas ne įžvalgumas, bet aklumas, ji koncentruoja dėmesį į praeitį, bet ne į ateitį ir taip užblokuoja savo perspektyvas. Tokiems objektams valdyti reikalingi charizmatiški lyderiai, kurie sugebėtų vystyti teatrų veiklą. Pasak E. Hankiss, tai „reformuotos diktatūros“ poreikis.
Jaučiamas akivaizdus sistemos chaosas, naujiems dariniams atsirasti reikia laiko, tačiau šis procesas akivaizdžiai pasistūmėjo į priekį, įkurta Teatro arena, Menų spaustuvė – naujos, nepriklausomos erdvės, kuriose Lietuvos teatro atstovai gali atrasti naujus namus savo kūrybai (Oskaras Koršunovas, Andželika Cholina). Manau, tai ne tik nauja erdvė ieškojimas bet ir žingsnis naujos kultūros vadybos link. Kaip teigia E.Hankiss „chaosas sukuria „communitas“- bendruomenes“, Lietuvoje tai galėtų būti Teatro arena, Menų spaustuvė, jas jungia bendrų siekių dvasia, solidarumas, noras bendradarbiauti. Šie pokyčiai turtina visuomenę, didina jos galimybes, pasirinkimo laisves. Krizė yra postūmis sukurti, atrasti naujoves.
Žinoma, visuomenės nuolat kinta, vyksta savikūros procesas, todėl reikia nuolat ieškoti naujų sprendimų, pateikimo būdų. Teatrui reikalingos ne tik naujos erdvės, bet naujas kūrybiškas požiūris į šią veiklą, nauja vadyba, nauja laikmetį atitinkanti, lanksti strategija.
Rūta
2009 m. birželio 11 d., ketvirtadienis
Mano naujas hobis - PINHOLE
Šiame, naujų technologijų amžiuje, juostelinius fotoaparatus pakeitė skaitmeniniai. Tačiau jaunimas grįžta prie juostelių, o aš taip pat, kaip mėgėja fotografuoti, grįžau prie dar senesnio fotografavimo būdo. Išbandžiau - pinhole (angl. adatos skylutė) techniką, kai fotografuoti gali tiesiog pasiėmęs degtukų dėžutę.
Jau dvejus metus svajojau pasidaryti pinhol’o foto kamerą. Pagaliau prisėdau, pasidarbavau ir ją turiu. Pasidaryti šią kamerą buvo iš ties lengva, man prireikė: degtukų dėžutės, pagaliuko, juodos lipnios juostos, gabaliuko folijos, tuščios foto juostelės ir pilnos juostelės. Ir bingo! Turiu fotoaparatą kuris sveria tik kelis šimtus gramų ir rankinėje užima mažai vietos. Dabar pinholas keliauja visur su manimi:)
Kuo jis ypatingas? O gi tuo, kad fotografuojant su šia dėžute, tu nesijauti įspraustas į objektyvo rėmus, bet iš kitos pusės, nežinosi, ar "pagavai" tai ką norėjai. Pinhole idealiai tinka fotografuoti panoraminius vaizdus. Su šia kamera negausite techniškai idealios nuotraukos, tačiau įdomią nuotrauką- taip. Čia nereikia sukti sau galvos apie tikslų išlaikymą ir diafragmos nustatymą, pakanka pasikliauti tokia skale: http://www.pinhole.lt/lt/?pid=3&id=1, ir mėgautis fotografavimo malonumu. O jį tikrai patirsite, kai norėdami nufotografuoti naktinį vaizdą, atidarytą „skylutę – objektyvą“ teks laikyti daugiau nei valandą.
Edūne
2009 m. birželio 10 d., trečiadienis
Moksleivių akademija - tai...
Ar girdėjote ką nors apie „Moksleivių akademija Civitas“ ? Ne? Tuomet aš pristatysiu Jums, šią akademiją kuri pasisiekimą moksleivių tarpe jau turi trejus metus.
Moksleivių akademija Civitas - tai neformali jaunimo visuomeninio lavinimo mokykla. Jos tikslas - padėti 10-12 klasių moksleiviams geriau suvokti Lietuvos visuomenės ir valstybės problemas, įgyti sąmoningam bei aktyviam pilietiniam gyvenimui reikalingų žinių ir įgūdžių.
Kiekvieną rugsėjį, Pilietinės visuomenės institutas vykdo moksleivių atranką ir labiausiai motyvuoti - patenka į šią akademiją. Akademija vyksta du semestrus: rudenį ir pavasarį, kartą į savaitę. Ką akademija siūlo moksleiviams? Ji siūlo - Lietuvos viešojo gyvenimo studijas pagrįstas praktinėmis politologijos, istorijos, filosofijos, komunikacijos, teisės, menotyros ir kitų sričių žiniomis bei šių sričių pratybomis.
Kaskart moksleiviai čia sutinka vis kitą visuomeninį aktyvų veikėją, su kuriais jie diskutuoja nuo aktualiausių Lietuvos valstybės ir visuomenės problemų, civilizacijų konfliktų, globalizacijos ir tautinių valstybių ateities, istorinės savimonės ir tautinės tapatybės klausimų, pilietinio veikimo praktikų iki žiniasklaidos skaitymo ypatumų, naujausios lietuvių litaratūros, dailės, kino kritinių apžvalgų.
2008-2009 m. jaunimas turėjo galimybę susitikti ir diskutuoti su Švietimo ir mokslo ministru G. Steponavičiumi, VEKS direktoriumi R. Kvietkausku, politikos apžvalgininku A. Raču, D. Kuoliu, dr. K. Girniumi, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi H. Mickevičiumi ir dar daug kitų, gerai visuomenei žinomų žmonių.
Gegužės mėnesį, paskutiniame susitikime, buvo atlikta mini apklausa. Moksleivių buvo klausta: Kas Jums patiko Akademijoje ? Ir kas nepatiko?
Atsakymai, kas jiems patiko buvo:
• Išlaikomas balansas tarp politinių bei kultūrinių temų;
• Lektoriai žymūs politikos ir visuomenės veikėjai;
• Kad moderuoti bando ir kolegos iš mūsų tarpo;
• Galimybė klausytis įdomių žmonių, pasisakančių atitinkamais klausimais;
• Diskutuoti, išreikšti savo nuomonę ir požiūrį;
• Kad čia susirenka žmonės turintys savo nuomonę;
• Jauki atmosfera;
• Temos apie Lietuvą.
O tarp nepatinkančių dalykų buvo, tai, kad:
• Kai kurios temos atrodė, nevertos dėmesio, bet lektoriai būdavo puikūs;
• Kad neaktyvus pats jaunimas būdavo;
• Trūko gero moderavimo;
• Trūko interaktyvumo, didesnio tarpusavio bendravimo.
Manau, dėka tokių iniciatyvų ir projektų jaunoji karta išaugs atsakingi ir pilietiški prieš savo visuomenę, gebantis išreikšti savo nuomonę ir ją apginti.
Edūne
Moksleivių akademija Civitas - tai neformali jaunimo visuomeninio lavinimo mokykla. Jos tikslas - padėti 10-12 klasių moksleiviams geriau suvokti Lietuvos visuomenės ir valstybės problemas, įgyti sąmoningam bei aktyviam pilietiniam gyvenimui reikalingų žinių ir įgūdžių.
Kiekvieną rugsėjį, Pilietinės visuomenės institutas vykdo moksleivių atranką ir labiausiai motyvuoti - patenka į šią akademiją. Akademija vyksta du semestrus: rudenį ir pavasarį, kartą į savaitę. Ką akademija siūlo moksleiviams? Ji siūlo - Lietuvos viešojo gyvenimo studijas pagrįstas praktinėmis politologijos, istorijos, filosofijos, komunikacijos, teisės, menotyros ir kitų sričių žiniomis bei šių sričių pratybomis.
Kaskart moksleiviai čia sutinka vis kitą visuomeninį aktyvų veikėją, su kuriais jie diskutuoja nuo aktualiausių Lietuvos valstybės ir visuomenės problemų, civilizacijų konfliktų, globalizacijos ir tautinių valstybių ateities, istorinės savimonės ir tautinės tapatybės klausimų, pilietinio veikimo praktikų iki žiniasklaidos skaitymo ypatumų, naujausios lietuvių litaratūros, dailės, kino kritinių apžvalgų.
2008-2009 m. jaunimas turėjo galimybę susitikti ir diskutuoti su Švietimo ir mokslo ministru G. Steponavičiumi, VEKS direktoriumi R. Kvietkausku, politikos apžvalgininku A. Raču, D. Kuoliu, dr. K. Girniumi, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi H. Mickevičiumi ir dar daug kitų, gerai visuomenei žinomų žmonių.
Gegužės mėnesį, paskutiniame susitikime, buvo atlikta mini apklausa. Moksleivių buvo klausta: Kas Jums patiko Akademijoje ? Ir kas nepatiko?
Atsakymai, kas jiems patiko buvo:
• Išlaikomas balansas tarp politinių bei kultūrinių temų;
• Lektoriai žymūs politikos ir visuomenės veikėjai;
• Kad moderuoti bando ir kolegos iš mūsų tarpo;
• Galimybė klausytis įdomių žmonių, pasisakančių atitinkamais klausimais;
• Diskutuoti, išreikšti savo nuomonę ir požiūrį;
• Kad čia susirenka žmonės turintys savo nuomonę;
• Jauki atmosfera;
• Temos apie Lietuvą.
O tarp nepatinkančių dalykų buvo, tai, kad:
• Kai kurios temos atrodė, nevertos dėmesio, bet lektoriai būdavo puikūs;
• Kad neaktyvus pats jaunimas būdavo;
• Trūko gero moderavimo;
• Trūko interaktyvumo, didesnio tarpusavio bendravimo.
Manau, dėka tokių iniciatyvų ir projektų jaunoji karta išaugs atsakingi ir pilietiški prieš savo visuomenę, gebantis išreikšti savo nuomonę ir ją apginti.
Edūne
Subkultūra, tai tik įvaizdis ?
Visai neseniai teko pabuvoti teminiame vakarėlyje- „subkultūros“, labai nustebau supratus, jog toli gražu ne visi supranta ką reiškia atspindėti tam tikrą subkultūrą?! Priėjau išvados, jog jeigu neesi kažkokios subkultūros atstovas ar bent jau buvęs jos narys, tai yra tikrai pakankamai sunki užduotis atspindėti jos narį! Panaršius po platųjį žiniatinklį gali rasti tikrai daug įvairios informacijos, kaip turėtų atrodyti gotas, pankas, banglas, emo ar dar kokios kitos subkultūros atstovas, bet ar tik įvaizdis padaro tave tos subkultūros nariu? Nes jeigu taip, tai subkultūrą gali keisti beveik kiekvieną dieną, priklausomai nuo nuotaikos, kas man asmeniškai būtų labai patrauklu Bet, visgi, yra truputėlį kitaip, štai kokį subkultūros aprašymą man pavyko rasti:
„Subkultūros - Tai tam tikra jaunų žmonių grupė, kurie rengiasi ta pačia forma, turi tuos pačius įpročius, renkasi bendrose susitikimo vietose. Tai kas išskiria tokią grupę iš kitų – visų grupės asmenų vienodumas/panašumas. „ Visgi, tai labiau panašu i paauglių grupelę, kurie turi savo tradicinius pasisveikinimus, panašias aprangos detales ir bendrą susitikimo vietą, kažkaip pritrūksta gilumo, ar tai tikrai subkultūra??
Subkultūros paprastai maištauja prieš esančią įprastinę tvarką ir propaguoja tai, kas yra ribojamų taisyklių ir normų: žaidimus, alkoholį, erotinius elementus, skandalus viešumoje, tam tikrų objektų griovimą ar prieštaravimus kai kurioms vertybėms (religinėms, patriotinėms).
Mano manymu, subkultūros nėra ir negali būti išsigelbėjimas nuo vartojimo, nes dažniausiai jos yra apibrėžiamos per vartojimą – aprangos, muzikos stiliaus, idėjų. Subkultūra – socialinė grupė, siūlanti pašaliečiams iš anksto paruoštą vartojimo receptą, kaip būti savimi ir kartu kažko kito dalimi. Ji apsibrėžia save, nustatydama, kas ji tikrai nėra, taip duodama nuorodas tiems, kurie nori tapti kažkokios subkultūros dalimi. Galima pašaipiai žiūrėti į tuos, kurie rengiasi kasdieniškai, dirba kasdieniškus darbus, mąsto kasdieniškai. Galiausiai kitoniškumui pristinga aštresnės vizualinės išraiškos, ir tada tenka užsukti į parduotuvę. Apsilankymas joje – tarsi magiškas bilietas į kontroliuojamo maišto pasaulį. Pvz. „Converse“ bateliai nėra šiaip aprangos detalė, tai galingi ženklai, už kurių vis sunkiau rasti ką nors daugiau, nei komerciją, nors beveik vienodą prekę gali gauti Gariūnų turgavietėje už ženkliai mažesnę kainą, bet čia tave prigauna visagalė reklama, nes tau reikia ne šiaip kažkokių „inkariukų“, o „CONVERSE“, tad ir teks mokėti už reklamą, niekur jau čia nedingsi. Mada kaip socialinio prisitaikymo įrankis nuolatos sugrįžta, žadėdama grakštų įtampos sprendimo būdą – būti masėje ir kartu jaustis individualiai.
Kiekvienas naujas subkultūrų ciklas anksčiau ar vėliau atsispindi masėms skirtų parduotuvių vitrinose, ir taip vis iš naujo skatina „maištauti“. Viena vertus, tarsi siekiama pabėgti nuo būtinybės nuolatos svyruoti pagal mados kūrėjų kaprizus. Kita vertus, priklausymas subkultūrai kartu reiškia ir pasinėrimą į didžiulę stilių įvairovę, bandymą išgyventi įtampoje tarp uniforminio bendrumo ir poreikio išreikšti savo individualybę.
Pagarbiai,
Rasa M.
2009 m. gegužės 15 d., penktadienis
Ką dar galima veikti Protmūšyje?
Na, tarkim taip jau įvyko, kad nespėjote užsiregistruoti. Arba neradote draugų, kurie norėtų su jumis žaisti "vaikiškus žaidimus". Arba tiesiog esate per kuklus jų ieškoti.. Nėra ko nusiminti, nes yra dar begalės dalykų, kuriuos čia galima daryti.
Pirmiausiai, aišku, galvoti klausimus. Rekomenduojama apsilankyti žaidimuose ar peržvelgti klausimus puslapyje www.protmusis.info. Svarbiausia, kad klausimas būtų įdomus ir išmąstomas - jam atsakyti neturi reikėti tik sausų žinių. Pavyzdžiui, klausimas kelintais metais įvyko Salaspilio mūšis netinka, nes atsakymui užtenka žinoti datą. O klausimas - kodėl penkioliktąjį amžių galime laikyti nesėkmingiausiu Lietuvos žirgams? :) - visai tinkamas, nes skatinama pamąstyti.
Sugalvotus klausimus siunčiate adresu pm.klausimai@gmail.com. Už jo pasislėpęs dar vienas žmogelis - atrinkinėjantis klausimus žaidimams. Atmetantis netinkamus ir paliekantis tuos, kurie jam pasirodo atitinkantys reikiamą sudėtingumo lygį bei įdomūs.
Labai reikalingi ir vadybinius - marketinginius gebėjimus norintys išnaudoti žmonės - rėmėjų ieškotojai bei "reklameriai" - populiarinantys Protmūšį bei ieškantys prizų komandų apdovanojimams.
Norintys save išbandyti šou versle kviečiami vesti žaidimą, o technologijų specialistai - būti "didžėjais" - Protmušio metu prie kompiuterio sėdintis žmogus, atsakingas už Protmušio klausimų bei atsakymų parodymą, signalo reguliavimą ir pan.
Literatūrinių gebėjimų turintys gali aprašinėti kovas ir pildyti tinklapį, statistikos studentai - atlikti praktiką atlikdami įvairias protmūšiškas analizes (klausimų, žaidėjų, aktyvumo). O fotografijos ar režisūros asai - gaudyti Protmūšio akimirkas pro objektyvo skylutę ir kurti filmukus internetiniam puslapiui.
Reikalinga nemaža ir darbšti komanda, kuri, kaip galima nuspėti, niekuomet pilna nebūna. Todėl jei vakarais neturi ką veikti visad gali parašyti protmusis@gmail.com. Jei jau ne šiame, tai kitame sezone darbo tikrai atsiras.
Inga Nemiega
P.S. Ir dar vienas klausimas: kodėl krikščioniškame mene Dievas vaizduojamas, o štai musulmoniškame - griežtai ne?
Pirmiausiai, aišku, galvoti klausimus. Rekomenduojama apsilankyti žaidimuose ar peržvelgti klausimus puslapyje www.protmusis.info. Svarbiausia, kad klausimas būtų įdomus ir išmąstomas - jam atsakyti neturi reikėti tik sausų žinių. Pavyzdžiui, klausimas kelintais metais įvyko Salaspilio mūšis netinka, nes atsakymui užtenka žinoti datą. O klausimas - kodėl penkioliktąjį amžių galime laikyti nesėkmingiausiu Lietuvos žirgams? :) - visai tinkamas, nes skatinama pamąstyti.
Sugalvotus klausimus siunčiate adresu pm.klausimai@gmail.com. Už jo pasislėpęs dar vienas žmogelis - atrinkinėjantis klausimus žaidimams. Atmetantis netinkamus ir paliekantis tuos, kurie jam pasirodo atitinkantys reikiamą sudėtingumo lygį bei įdomūs.
Labai reikalingi ir vadybinius - marketinginius gebėjimus norintys išnaudoti žmonės - rėmėjų ieškotojai bei "reklameriai" - populiarinantys Protmūšį bei ieškantys prizų komandų apdovanojimams.
Norintys save išbandyti šou versle kviečiami vesti žaidimą, o technologijų specialistai - būti "didžėjais" - Protmušio metu prie kompiuterio sėdintis žmogus, atsakingas už Protmušio klausimų bei atsakymų parodymą, signalo reguliavimą ir pan.
Literatūrinių gebėjimų turintys gali aprašinėti kovas ir pildyti tinklapį, statistikos studentai - atlikti praktiką atlikdami įvairias protmūšiškas analizes (klausimų, žaidėjų, aktyvumo). O fotografijos ar režisūros asai - gaudyti Protmūšio akimirkas pro objektyvo skylutę ir kurti filmukus internetiniam puslapiui.
Reikalinga nemaža ir darbšti komanda, kuri, kaip galima nuspėti, niekuomet pilna nebūna. Todėl jei vakarais neturi ką veikti visad gali parašyti protmusis@gmail.com. Jei jau ne šiame, tai kitame sezone darbo tikrai atsiras.
Inga Nemiega
P.S. Ir dar vienas klausimas: kodėl krikščioniškame mene Dievas vaizduojamas, o štai musulmoniškame - griežtai ne?
2009 m. gegužės 11 d., pirmadienis
ŠOKAS AR MENAS?
VŽ "Savaitgalis", 2009 03 20 „Nelietuviškas vamzdžių grožis“ kalbino menotyrininkę Laimą Kreivytę dėl iškilusių karštų diskusijų apie Vlado Urbanavičiaus šiuolaikinę skulptūrą „Krantinės arka“, kuri įrengta šalia Energetikos muziejaus, Vilniuje.
„Visuomenė bruzda – miesto centre , visiems matomoje vietoje iškilo akiai nemalonus surūdijęs vamzdis – tarsi ištrauktas iš kanalizacijos. Laima Kreivytė mano, kad visuomenei labiausiai kliūva skulptūrai parinkta vieta, biudžetas ir – bent iš dalies – estetika. <…> arkos forma kartoja krantinės šlaitą ir netrukdo žmonėms eiti. Be to, Lietuvoje „surūdijusios“ skulptūros – ne naujiena.<…> kūrinys skirtas konkrečiai vietai, į ją atsižvelgiant, - aiškina menotyrininkė. Ji priduria: žiūrėti reikia ne į arką, bet į bendrą vaizdą. <…> „Krantinės arka“ – vienas tų kūrinių, kurie žmones paskatino mąstyti. Dar svarbiau – jis kelia tą „baisųjį“ klausimą: kam iš viso reikalingas šiuolaikinis menas. Apibendrindama p. Kreivytė sako: šiuolaikinis menas – tai įdomus mąstymo apie pasaulį būdas, prie kurio mūsų visuomenė pratusi mažiau nei prie, tarkim teatro, kino ar literatūros. Vizualaus meno būna visokio – svarbiausia, kad būtų įvairovė.
7 meno dienos, 2009 04 06 „Ar miestui reikia šiuolaikinio meno?“ pokalbis su skulptūrų projekto koordinatore Elona Lubyte.
„Šiuo metu pagrindinis kritikos argumentas yra tai, kad skulptūros, kaip laikinas projektas, ekonominės krizės akivaizdoje yra per brangios. Tačiau sumanytas jis buvo kaip ilgalaikis. Labai tikslingai pasirinktos nuošalesnės, ne reprezentacinės, o rekreacinės miesto erdvės. Skulptūros sukurtos iš ilgaamžiškų medžiagų. Urbanavičius ir Antinio darbų konstrukcijos yra sudėtingos, žiūrovo akiai nematomi jų pamatai nenusileidžia funkciniams statiniams (pvz. „Krantinės arkos“ pamatus supilta 24t betono). <…> Liūdniausia, kad „meno ar ne meno“ problema eskaluojama populistiškai, iš anksto supriešinant publiką ir kūrėjus, nepadedant žiūrovui suprasti šiuolaikinio meno prigimtį. Tad nenuostabu, kad visuomenės reakcija nėra tolerantiška. <…> Tenka pripažinti, kad mes, kaip projekto organizatoriai, kiek apleidome švietėjiškus, būsimos publikos ugdymo „namų darbus“. <…> Juk kol kas naujoji Lietuvos kultūros politika neskatina žvelgti į kultūrą, kaip šiuolaikinės ugdymo, formavimo priemonę. Urbanavičiaus „Krantinės arka“ atliepia būtent šį naują, pasikeitusį šiuolaikinio meno vaidmenį. „
„Savo plastinio sprendimo pagrįstumu, mano požiūriu, „Krantinės arka“ prilygsta pernai vasarą Paryžiaus Tiuilri sodų ir Eliziejaus laukų sankirtoje įgyvendintam sumanymui: imperatoriaus Napoleono iš Egipto atgabentą obeliską iš šonų apgaubė dviejų plieninių, surūdijusių puslankių arkų kompozicija. Jų tūriai naujai kadruoja Senos krantinę, jos tiltus, Luvrą, tolumoje šmėžuojančią Triumfo arką ir traukte traukia miesto svečių ir paryžiečių dėmesį.“
7 meno dienos, 2009 03 04, Atviras laiškas.
„Neramu dėl pastaruoju metu valdininkų organizuojamos ir populistinės žiniasklaidos eskaluojamos kampanijos prieš iniciatyvą Neries krantinėje įrengti šiuolaikinės skulptūros ekspoziciją. <…> Visuomenės informacijos priemonėse trūksta laidų, straipsnių, pristatančių šiuolaikinį plačiajai visuomenei. Dailės edukacija vis dar suprantama kaip mokymas piešti o ne suprasti meno kūrinį, sugebėti jį savarankiškai įvertinti. Atsakomybę dėl to turėtų prisiimti ne tik mokyklos, bet ir įvairios kultūros institucijos bei žiniasklaidos priemonės.“
Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narių vardu – Darius Gerasimavičius, pirmininkas.
ŠOKAS AR MENAS?
Neatsitiktinai parinkti vieną tematiką atitinkantys straipsniai apie Vlado Urbanavičiaus šiuolaikinę skulptūrą „Krantinės arka“, kuri įrengta šalia Energetikos muziejaus, Vilniuje. Kalbinti meno lauke dirbantys žmonės. Norėčiau išskirti visur paminėtą, iškilusią problemą: "švietėjiškus, būsimos publikos ugdymo „namų darbus“. <…> Juk kol kas naujoji Lietuvos kultūros politika neskatina žvelgti į kultūrą, kaip šiuolaikinės ugdymo, formavimo priemonę".
Taigi nuo to prasideda būsimų meninių projektų problemos, nes vykdomose programose nėra įtraukiama pažintinė, švietėjiška veikla. Projektų organizatoriai nesuvokia šio stygiaus esmės, juk būtent visuomenės informacijos priemonės skatina žmonių meninio suvokimo ugdymą. Be to būsima publika turi galimybę susipažinti su projekto ideologija, susidaryti išankstinę nuomonę, o kai bus realizuojamas projekto sumanymas materialioje formoje, tada vertinimo kriterijai gali stipriai įtakoti pastaruosius.
Jeigu kalbėsime apie vykdomą šiuolaikinę skulptūros „Krantinės arka“ įrengimo projektą, manau reikia išskirti šiuos programos trūkumus:
- nėra išsamios projekto koncepcijos;
- visuomenė nesupažindinta su projekto ideologija;
- numatytos vietos įrengti skulptūrą pagrįstumas;
„Savo plastinio sprendimo pagrįstumu, mano požiūriu, „Krantinės arka“ prilygsta pernai vasarą Paryžiaus Tiuilri sodų ir Eliziejaus laukų sankirtoje įgyvendintam sumanymui<…>“. E.Lubytė.
Manau, jog šis sugretinimas nėra tolygus savo estetine išraiškos forma. Galbūt toks buvo sumanymas, ar bandoma suskurti panašią aliuziją. <...> "imperatoriaus Napoleono iš Egipto atgabentą obeliską iš šonų apgaubė dviejų plieninių, surūdijusių puslankių arkų kompozicija. Jų tūriai naujai kadruoja Senos krantinę, jos tiltus, Luvrą, tolumoje šmėžuojančią Triumfo arką ir traukte traukia miesto svečių ir paryžiečių dėmesį.“ Tai vienas iš projektų, kuris daug kalbėjo (gal net manifestavo), o gal tokia „Krantinės arkos“ misija šiandieniniame kultūros ir meno kontekste, kur stinga kontakto tarp kuriančių ir vertinančių.
„<…> šiuolaikinis menas – tai įdomus mąstymo apie pasaulį būdas, prie kurio mūsų visuomenė pratusi mažiau nei prie, tarkim teatro, kino ar literatūros“
L. Kreivytė.
Sutinku su šio teiginio autore, nes jaučiu, jog būtent tokio mąstymo plačiajai visuomenei labiausiai trūksta. Nebemokame išlaisvinti savo minčių, pasinerti į vaizduotės pasaulį, be kurio neįsivaizduojama jokia meninė plotmė.
Lija
„Visuomenė bruzda – miesto centre , visiems matomoje vietoje iškilo akiai nemalonus surūdijęs vamzdis – tarsi ištrauktas iš kanalizacijos. Laima Kreivytė mano, kad visuomenei labiausiai kliūva skulptūrai parinkta vieta, biudžetas ir – bent iš dalies – estetika. <…> arkos forma kartoja krantinės šlaitą ir netrukdo žmonėms eiti. Be to, Lietuvoje „surūdijusios“ skulptūros – ne naujiena.<…> kūrinys skirtas konkrečiai vietai, į ją atsižvelgiant, - aiškina menotyrininkė. Ji priduria: žiūrėti reikia ne į arką, bet į bendrą vaizdą. <…> „Krantinės arka“ – vienas tų kūrinių, kurie žmones paskatino mąstyti. Dar svarbiau – jis kelia tą „baisųjį“ klausimą: kam iš viso reikalingas šiuolaikinis menas. Apibendrindama p. Kreivytė sako: šiuolaikinis menas – tai įdomus mąstymo apie pasaulį būdas, prie kurio mūsų visuomenė pratusi mažiau nei prie, tarkim teatro, kino ar literatūros. Vizualaus meno būna visokio – svarbiausia, kad būtų įvairovė.
7 meno dienos, 2009 04 06 „Ar miestui reikia šiuolaikinio meno?“ pokalbis su skulptūrų projekto koordinatore Elona Lubyte.
„Šiuo metu pagrindinis kritikos argumentas yra tai, kad skulptūros, kaip laikinas projektas, ekonominės krizės akivaizdoje yra per brangios. Tačiau sumanytas jis buvo kaip ilgalaikis. Labai tikslingai pasirinktos nuošalesnės, ne reprezentacinės, o rekreacinės miesto erdvės. Skulptūros sukurtos iš ilgaamžiškų medžiagų. Urbanavičius ir Antinio darbų konstrukcijos yra sudėtingos, žiūrovo akiai nematomi jų pamatai nenusileidžia funkciniams statiniams (pvz. „Krantinės arkos“ pamatus supilta 24t betono). <…> Liūdniausia, kad „meno ar ne meno“ problema eskaluojama populistiškai, iš anksto supriešinant publiką ir kūrėjus, nepadedant žiūrovui suprasti šiuolaikinio meno prigimtį. Tad nenuostabu, kad visuomenės reakcija nėra tolerantiška. <…> Tenka pripažinti, kad mes, kaip projekto organizatoriai, kiek apleidome švietėjiškus, būsimos publikos ugdymo „namų darbus“. <…> Juk kol kas naujoji Lietuvos kultūros politika neskatina žvelgti į kultūrą, kaip šiuolaikinės ugdymo, formavimo priemonę. Urbanavičiaus „Krantinės arka“ atliepia būtent šį naują, pasikeitusį šiuolaikinio meno vaidmenį. „
„Savo plastinio sprendimo pagrįstumu, mano požiūriu, „Krantinės arka“ prilygsta pernai vasarą Paryžiaus Tiuilri sodų ir Eliziejaus laukų sankirtoje įgyvendintam sumanymui: imperatoriaus Napoleono iš Egipto atgabentą obeliską iš šonų apgaubė dviejų plieninių, surūdijusių puslankių arkų kompozicija. Jų tūriai naujai kadruoja Senos krantinę, jos tiltus, Luvrą, tolumoje šmėžuojančią Triumfo arką ir traukte traukia miesto svečių ir paryžiečių dėmesį.“
7 meno dienos, 2009 03 04, Atviras laiškas.
„Neramu dėl pastaruoju metu valdininkų organizuojamos ir populistinės žiniasklaidos eskaluojamos kampanijos prieš iniciatyvą Neries krantinėje įrengti šiuolaikinės skulptūros ekspoziciją. <…> Visuomenės informacijos priemonėse trūksta laidų, straipsnių, pristatančių šiuolaikinį plačiajai visuomenei. Dailės edukacija vis dar suprantama kaip mokymas piešti o ne suprasti meno kūrinį, sugebėti jį savarankiškai įvertinti. Atsakomybę dėl to turėtų prisiimti ne tik mokyklos, bet ir įvairios kultūros institucijos bei žiniasklaidos priemonės.“
Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narių vardu – Darius Gerasimavičius, pirmininkas.
ŠOKAS AR MENAS?
Neatsitiktinai parinkti vieną tematiką atitinkantys straipsniai apie Vlado Urbanavičiaus šiuolaikinę skulptūrą „Krantinės arka“, kuri įrengta šalia Energetikos muziejaus, Vilniuje. Kalbinti meno lauke dirbantys žmonės. Norėčiau išskirti visur paminėtą, iškilusią problemą: "švietėjiškus, būsimos publikos ugdymo „namų darbus“. <…> Juk kol kas naujoji Lietuvos kultūros politika neskatina žvelgti į kultūrą, kaip šiuolaikinės ugdymo, formavimo priemonę".
Taigi nuo to prasideda būsimų meninių projektų problemos, nes vykdomose programose nėra įtraukiama pažintinė, švietėjiška veikla. Projektų organizatoriai nesuvokia šio stygiaus esmės, juk būtent visuomenės informacijos priemonės skatina žmonių meninio suvokimo ugdymą. Be to būsima publika turi galimybę susipažinti su projekto ideologija, susidaryti išankstinę nuomonę, o kai bus realizuojamas projekto sumanymas materialioje formoje, tada vertinimo kriterijai gali stipriai įtakoti pastaruosius.
Jeigu kalbėsime apie vykdomą šiuolaikinę skulptūros „Krantinės arka“ įrengimo projektą, manau reikia išskirti šiuos programos trūkumus:
- nėra išsamios projekto koncepcijos;
- visuomenė nesupažindinta su projekto ideologija;
- numatytos vietos įrengti skulptūrą pagrįstumas;
„Savo plastinio sprendimo pagrįstumu, mano požiūriu, „Krantinės arka“ prilygsta pernai vasarą Paryžiaus Tiuilri sodų ir Eliziejaus laukų sankirtoje įgyvendintam sumanymui<…>“. E.Lubytė.
Manau, jog šis sugretinimas nėra tolygus savo estetine išraiškos forma. Galbūt toks buvo sumanymas, ar bandoma suskurti panašią aliuziją. <...> "imperatoriaus Napoleono iš Egipto atgabentą obeliską iš šonų apgaubė dviejų plieninių, surūdijusių puslankių arkų kompozicija. Jų tūriai naujai kadruoja Senos krantinę, jos tiltus, Luvrą, tolumoje šmėžuojančią Triumfo arką ir traukte traukia miesto svečių ir paryžiečių dėmesį.“ Tai vienas iš projektų, kuris daug kalbėjo (gal net manifestavo), o gal tokia „Krantinės arkos“ misija šiandieniniame kultūros ir meno kontekste, kur stinga kontakto tarp kuriančių ir vertinančių.
„<…> šiuolaikinis menas – tai įdomus mąstymo apie pasaulį būdas, prie kurio mūsų visuomenė pratusi mažiau nei prie, tarkim teatro, kino ar literatūros“
L. Kreivytė.
Sutinku su šio teiginio autore, nes jaučiu, jog būtent tokio mąstymo plačiajai visuomenei labiausiai trūksta. Nebemokame išlaisvinti savo minčių, pasinerti į vaizduotės pasaulį, be kurio neįsivaizduojama jokia meninė plotmė.
Lija
2009 m. gegužės 4 d., pirmadienis
Savanoriška veikla – fenomenas Lietuvos kultūriniame gyvenime?
„Savanorystė (voluntariatas) – laisva valia prisiimtos pareigos, atliekant visuomenei naudingą darbą, kuris paprastai būna mažai arba išvis neapmokamas.“ (plačiau)
Pastarieji faktoriai, paneigiantys materialinę asmens naudą ar eliminuojantys galimybę gauti finansinį atlygį, ko gero, yra vieni iš lemiamų, kad šiandieninis Lietuvos savanorių judėjimas (ne tik kultūrinėje sferoje) yra dar gana vangus. Tačiau šios priežastys tikrai nėra vienintelės. Nuostata, kad savanoriavimo reiškinį Lietuvoje stabdo nepakankamos asmens pajamos yra tik iš dalies pagrįstos.
Be abejonės, tokią situaciją lemia ir savanorystės tradicijų nebuvimas. Nors, tiesą sakant, socializmo laikais panašią praktiką buvo bandoma taikyti kolektyvinėse suaugusių (komunistinių) ir vaikų (pionierių ir spaliukų) draugijų veiklose. Tačiau, kaip daugelis prisimena, tuometinis savanorystės modelis buvo menkai pagrįstas laisva valia. Veikiau tai buvo prievolė, imituojanti savanorišką veiklą. Tai ne tik neskatino individo motyvacijos, bet neretai iššaukdavo priešiškumą pačiai veiklai ar net visai egzistuojančiai santvarkai.
Dar viena iš priežasčių galėtų būti pastaraisiais metais gerokai apiblukęs lietuvio, kaip pilietinės visuomenės nario, vaidmuo. Tačiau pastaroji priežastis yra daugiau sietina su pilietinėmis akcijomis ir kt. savanoriška veikla nei jos apraiškomis kultūrinėje sferoje. Todėl šįkart naudingiau būtų aptarti savanoriavimą rinkos ekonomikos sąlygomis, kuomet skatinama žmogaus asmeninė iniciatyva, kylanti iš jo paties pastangų.
Savanorystė – toli gražu ne vien altruistinių paskatų sąlygojama veiklos forma. Ji paprastai grindžiama abipuse (nors ir ne materialia) nauda. Čia nemažiau svarbi tampa gyvenimo kokybė, asmeninis užimtumas, religiniai įsitikinimai, socializacija, siekis įgyti profesinių žinių ar pritaikyti praktiškai jau įgytas ir kt. Pastarieji motyvai neretai tampa svaresniais, apsisprendžiant imtis savanoriškos veiklos, nei poreikis aukotis kitų labui. Todėl galima teigti, kad šiandieninis savanoris siekia ne tik bendruomeninių, bet ir asmeninių tikslų. Nors savanorių programose teigiama, kad kiekvienas kviečiamas daryti tai, ką sugeba geriausiai arba ko norėtų išmokti, nereikėtų pamiršti, kad svarbiausia šiuo atveju išlieka kultūrinės organizacijos interesų sfera, kuri neretu atveju tokiu būdu (bent jau Lietuvoje) bando išspręsti savo finansines problemas. Ko gero nieko čia smerktino nėra. Juk savanoris taip pat turi savų motyvų, kuriuos, dalyvaudamas programoje, įgyja galimybę realizuoti.
Būdama abipusiai naudinga veikla, ne tik skatinanti visuomenės susidomėjimą, bet ir jos aktyvumą, saviraišką ir galbūt, nerealizuotų pomėgių ar norų įgyvendinimą, savanorystė teikia didžiulę naudą tiek individams, tiek ir kultūrinėms organizacijoms. Tinkamai plėtojama ir nuolat tobulinama, ji pajėgi išspręsti ir nemenką dalį socialinių (asmens atžvilgiu) ir finansinių (kultūrinių organizacijų atžvilgiu) problemų. Tačiau, kaip tenka pastebėti, pirmieji savanorystės daigai kultūros sferoje atrodo gana apgailėtinai. Didžia dalimi prie tokios situacijos prisideda ir diskutuotinas LR įstatymas, reglamentuojantis savanoriškus darbus. Šiuo metu vieninteliame galiojančiame “Dėl Savanoriškų darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo” įstatyme yra begalė spragų ir klaustukų ne tik savanorišką veiklą norinčioms vystyti organizacijoms, bet ir pageidaujantiems ja užsiimti asmenims (plačiau).
Galbūt todėl lengviausiai į savanorystės lauką priviliojamas jaunimas - moksleiviai ir studentai. Tiesa, šios visuomenės dalies savanoriška veikla yra labiausiai stimuliuojama asmeninių paskatų. Tai – puiki galimybė norintiems pamatyti kūrybinį procesą, jame dalyvauti, iš arčiau susipažinti su renginių ir parodų organizavimu ir t. t.; išbandyti save ir pasitikrinti savo pomėgius; pritaikyti įgytas žinias praktikoje arba papildyti jas naujomis profesinėmis patirtimis; susirasti bendraminčių ir užmegzti naudingus kontaktus. Šiuo metu, kai įsitraukimas į darbo rinką yra sudėtingesnis (daugiau nedirbančiųjų yra jaunų žmonių tarpe), studentai įsijungia į savanorišką veiklą ir siekdami įgyti papildomos patirties bei kvalifikacijos. Be to, neretai savanoriška patirtis tampa pirma būsimos karjeros pakopa, garantuojančia darbo vietą ateityje. Kita vertus, efektyvi savanorių programa sudaro galimybes rasti reikalingos kvalifikacijos žmonių, kompensuoti materialinius nepriteklius. Tai tampa savotiškais mainais, kurių metu kiekviena iš dalyvaujančių pusių gauna didesnę ar mažesnę naudą.
Kiek daugiau altruizmo galima įžvelgti senyvo ar pensijinio amžiaus žmonių veikloje. Šiai visuomenės grupei vykdant savanorišką veiklą didesnis dėmesys skiriamas siekiant socializacijos, visuomenės dėmesio, emocinio pasitenkinimo bei savirealizacijos bendraminčių grupėje. Tačiau Lietuvoje tokia savanorystės forma yra sunkiai įsivaizduojama ne tik dėl sudėtingos pastarųjų žmonių finansinės situacijos, bet ir dėl vyraujančio kritiško požiūrio į patį savanorystės reiškinį. Neretai žmonės jį labiau linkę vertinti kaip vieną iš išnaudojimo formų ir organizacijos problemų sprendimų būdų, nei galimybę būti naudingais kitiems ir t. t. Svarbus dar ir tas faktas, kad ne kiekvienam savanoriui atlyginamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos. Tokiu būdu atimant galimybę savanoriška veikla užsiimti ribotas finansines galimybes turintiems žmonėms. Todėl nemažiau svarbus tampa ir savanoriškos veiklos pripažinimas ir jos tradicijų tąsa. Reikia pastebėti, kad mūsų šalies kontekste apie savanorystės tradicijas kalbėti dar ankstoka, tačiau, tai, kas jau yra pradėta ir daugiau ar mažiau sėkmingai įgyvendinama, galėtų rasti kažkokį atgarsį ar ryškesnę išraišką ateityje.
Fragmentiškai apžvelgus esamą situaciją tenka pripažinti, kad savanorystė Lietuvoje kol kas tebėra fenomenas, kultūros srityje pasireiškiantis tik epizodiškai. Vienu iš rimtesnių bandymų galėtų būti VEKS savanorių programa (plačiau), kuri sugebėjo pritraukti ne tik 400 lietuvių (daugiausiai moksleivių ir studentų), bet ir užsienio šalių jaunimo, taip užsitikrindama kad ir nedidelią informacijos sklaidą (iš pirmų lūpų) jų namuose. Svarbi VEKS savanorių programos dalis – nedidelis žaismingas leidinukas, propaguojantis savanorišką veiklą kultūros srityje ir bene vienintelis teikiantis išsamią informaciją apie patį savanorystės principą (plačiau). Kaip pastebi VEKS savanorsytės programos organizatoriai, jų suburtos savanorių bendruomenės nariai yra tikrieji savanorystės tradicijos ambasadoriai Lietuvoje. Belieka tikėtis (laukti ar imtis?) panašių iniciatyvų ateityje.
DangRAMI
Pastarieji faktoriai, paneigiantys materialinę asmens naudą ar eliminuojantys galimybę gauti finansinį atlygį, ko gero, yra vieni iš lemiamų, kad šiandieninis Lietuvos savanorių judėjimas (ne tik kultūrinėje sferoje) yra dar gana vangus. Tačiau šios priežastys tikrai nėra vienintelės. Nuostata, kad savanoriavimo reiškinį Lietuvoje stabdo nepakankamos asmens pajamos yra tik iš dalies pagrįstos.
Be abejonės, tokią situaciją lemia ir savanorystės tradicijų nebuvimas. Nors, tiesą sakant, socializmo laikais panašią praktiką buvo bandoma taikyti kolektyvinėse suaugusių (komunistinių) ir vaikų (pionierių ir spaliukų) draugijų veiklose. Tačiau, kaip daugelis prisimena, tuometinis savanorystės modelis buvo menkai pagrįstas laisva valia. Veikiau tai buvo prievolė, imituojanti savanorišką veiklą. Tai ne tik neskatino individo motyvacijos, bet neretai iššaukdavo priešiškumą pačiai veiklai ar net visai egzistuojančiai santvarkai.
Dar viena iš priežasčių galėtų būti pastaraisiais metais gerokai apiblukęs lietuvio, kaip pilietinės visuomenės nario, vaidmuo. Tačiau pastaroji priežastis yra daugiau sietina su pilietinėmis akcijomis ir kt. savanoriška veikla nei jos apraiškomis kultūrinėje sferoje. Todėl šįkart naudingiau būtų aptarti savanoriavimą rinkos ekonomikos sąlygomis, kuomet skatinama žmogaus asmeninė iniciatyva, kylanti iš jo paties pastangų.
Savanorystė – toli gražu ne vien altruistinių paskatų sąlygojama veiklos forma. Ji paprastai grindžiama abipuse (nors ir ne materialia) nauda. Čia nemažiau svarbi tampa gyvenimo kokybė, asmeninis užimtumas, religiniai įsitikinimai, socializacija, siekis įgyti profesinių žinių ar pritaikyti praktiškai jau įgytas ir kt. Pastarieji motyvai neretai tampa svaresniais, apsisprendžiant imtis savanoriškos veiklos, nei poreikis aukotis kitų labui. Todėl galima teigti, kad šiandieninis savanoris siekia ne tik bendruomeninių, bet ir asmeninių tikslų. Nors savanorių programose teigiama, kad kiekvienas kviečiamas daryti tai, ką sugeba geriausiai arba ko norėtų išmokti, nereikėtų pamiršti, kad svarbiausia šiuo atveju išlieka kultūrinės organizacijos interesų sfera, kuri neretu atveju tokiu būdu (bent jau Lietuvoje) bando išspręsti savo finansines problemas. Ko gero nieko čia smerktino nėra. Juk savanoris taip pat turi savų motyvų, kuriuos, dalyvaudamas programoje, įgyja galimybę realizuoti.
Būdama abipusiai naudinga veikla, ne tik skatinanti visuomenės susidomėjimą, bet ir jos aktyvumą, saviraišką ir galbūt, nerealizuotų pomėgių ar norų įgyvendinimą, savanorystė teikia didžiulę naudą tiek individams, tiek ir kultūrinėms organizacijoms. Tinkamai plėtojama ir nuolat tobulinama, ji pajėgi išspręsti ir nemenką dalį socialinių (asmens atžvilgiu) ir finansinių (kultūrinių organizacijų atžvilgiu) problemų. Tačiau, kaip tenka pastebėti, pirmieji savanorystės daigai kultūros sferoje atrodo gana apgailėtinai. Didžia dalimi prie tokios situacijos prisideda ir diskutuotinas LR įstatymas, reglamentuojantis savanoriškus darbus. Šiuo metu vieninteliame galiojančiame “Dėl Savanoriškų darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo” įstatyme yra begalė spragų ir klaustukų ne tik savanorišką veiklą norinčioms vystyti organizacijoms, bet ir pageidaujantiems ja užsiimti asmenims (plačiau).
Galbūt todėl lengviausiai į savanorystės lauką priviliojamas jaunimas - moksleiviai ir studentai. Tiesa, šios visuomenės dalies savanoriška veikla yra labiausiai stimuliuojama asmeninių paskatų. Tai – puiki galimybė norintiems pamatyti kūrybinį procesą, jame dalyvauti, iš arčiau susipažinti su renginių ir parodų organizavimu ir t. t.; išbandyti save ir pasitikrinti savo pomėgius; pritaikyti įgytas žinias praktikoje arba papildyti jas naujomis profesinėmis patirtimis; susirasti bendraminčių ir užmegzti naudingus kontaktus. Šiuo metu, kai įsitraukimas į darbo rinką yra sudėtingesnis (daugiau nedirbančiųjų yra jaunų žmonių tarpe), studentai įsijungia į savanorišką veiklą ir siekdami įgyti papildomos patirties bei kvalifikacijos. Be to, neretai savanoriška patirtis tampa pirma būsimos karjeros pakopa, garantuojančia darbo vietą ateityje. Kita vertus, efektyvi savanorių programa sudaro galimybes rasti reikalingos kvalifikacijos žmonių, kompensuoti materialinius nepriteklius. Tai tampa savotiškais mainais, kurių metu kiekviena iš dalyvaujančių pusių gauna didesnę ar mažesnę naudą.
Kiek daugiau altruizmo galima įžvelgti senyvo ar pensijinio amžiaus žmonių veikloje. Šiai visuomenės grupei vykdant savanorišką veiklą didesnis dėmesys skiriamas siekiant socializacijos, visuomenės dėmesio, emocinio pasitenkinimo bei savirealizacijos bendraminčių grupėje. Tačiau Lietuvoje tokia savanorystės forma yra sunkiai įsivaizduojama ne tik dėl sudėtingos pastarųjų žmonių finansinės situacijos, bet ir dėl vyraujančio kritiško požiūrio į patį savanorystės reiškinį. Neretai žmonės jį labiau linkę vertinti kaip vieną iš išnaudojimo formų ir organizacijos problemų sprendimų būdų, nei galimybę būti naudingais kitiems ir t. t. Svarbus dar ir tas faktas, kad ne kiekvienam savanoriui atlyginamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos. Tokiu būdu atimant galimybę savanoriška veikla užsiimti ribotas finansines galimybes turintiems žmonėms. Todėl nemažiau svarbus tampa ir savanoriškos veiklos pripažinimas ir jos tradicijų tąsa. Reikia pastebėti, kad mūsų šalies kontekste apie savanorystės tradicijas kalbėti dar ankstoka, tačiau, tai, kas jau yra pradėta ir daugiau ar mažiau sėkmingai įgyvendinama, galėtų rasti kažkokį atgarsį ar ryškesnę išraišką ateityje.
Fragmentiškai apžvelgus esamą situaciją tenka pripažinti, kad savanorystė Lietuvoje kol kas tebėra fenomenas, kultūros srityje pasireiškiantis tik epizodiškai. Vienu iš rimtesnių bandymų galėtų būti VEKS savanorių programa (plačiau), kuri sugebėjo pritraukti ne tik 400 lietuvių (daugiausiai moksleivių ir studentų), bet ir užsienio šalių jaunimo, taip užsitikrindama kad ir nedidelią informacijos sklaidą (iš pirmų lūpų) jų namuose. Svarbi VEKS savanorių programos dalis – nedidelis žaismingas leidinukas, propaguojantis savanorišką veiklą kultūros srityje ir bene vienintelis teikiantis išsamią informaciją apie patį savanorystės principą (plačiau). Kaip pastebi VEKS savanorsytės programos organizatoriai, jų suburtos savanorių bendruomenės nariai yra tikrieji savanorystės tradicijos ambasadoriai Lietuvoje. Belieka tikėtis (laukti ar imtis?) panašių iniciatyvų ateityje.
DangRAMI
2009 m. balandžio 17 d., penktadienis
Ne silpnų nervų skaitytojams
Penkiasdešimt mažų šunyčių nudirtais kailiais konteineryje?
Ne, tai ne kadras iš siaubo filmo. Tai realybė Lietuvoje: htttp://www.lese.lt/lt/spaudos_nauj/news.2175
Prisipažinsiu, verkiau skaitydama šį straipsnį. Verkiau iš bejėgiškumo ir gėdos. Man gėda už tuos, kuriems gyvybė ir kito skausmas nieko nereiškia. Už tuos, kurie gyvena šalia šių išgamų, bet ramesnio gyvenimo vardan „nieko nepastebi“. Taip pat už tuos, kurie perka ir nešioja iš šių šuniukų kailių pagamintas pirštines ar apykakles.
Be abejonės, atsiras prieštaraujančių tokiam atviram straipsnio turiniui, kuris neva skirtas tik šokiruoti. Vis tik, pasaulinių gyvūnų apsaugos organizacijų patirtis rodo, kad informacija pasiekia tikslą, t.y. žiūrovo sąmonę, tik tuomet, kai turi emocinį užtaisą. Garsiausios pasaulio gyvūnų teisių organizacijos PETA reklamos šokiruoja. Ne tik informacija, bet ir vaizdais.
Ir ašaros čia nepadės. Padės viešumas ir parama. Kuo daugiau bus apie tai kalbama, tuo daugiau žmonių žinos apie egzistuojančias problemas. Neretai žmonės, nešiodami kailinius, net nesusimąsto, kiek iš tiesų jie kainavo. Tikroji kailinių kaina yra ne pinigų suma ant etiketės, bet paaukotos gyvybės.
Atsimenu, kai pirmą kartą pamačiau PETA reklamą, kurioje paskui manekenės podiumu velkamus kailinius liko kraujo šliūžė. Tuomet prisiekiau sau niekada nepirkti ir nenešioti kailinių.
Viešumas ne tik leis identifikuoti problemas, bet ir paskatins žmones padėti organizacijoms, kovojančioms už gyvūnų teises arba bent jau globojančioms juos. Be abejo, sunku tikėtis, kad jau ryt, na tiek jau to, šiais metais, Lietuvos žvaigždės sudalyvaus akcijoje panašioje į PETA organizuojamą „I‘d rather go naked than wear fur“ (http://www.youtube.com/watch?v=xD6P3lSJXjk ). Tačiau jeigu mano ar kurio nors kito autoriaus pasisakymai sulaikys nors vieną žmogų nuo kailinių dirbinių pirkimo ar paskatins paaukoti gyvūnų globos organizacijoms, mano tikslas bus pasiektas. Nei vienam iš mūsų nieko nekainuos pervesti 2 proc. pajamų mokesčio. Tikiu, kad ir Jums ne visvien.
http://www.lese.lt/lt/start ; http://www.pifas.lt/
graze
Ne, tai ne kadras iš siaubo filmo. Tai realybė Lietuvoje: htttp://www.lese.lt/lt/spaudos_nauj/news.2175
Prisipažinsiu, verkiau skaitydama šį straipsnį. Verkiau iš bejėgiškumo ir gėdos. Man gėda už tuos, kuriems gyvybė ir kito skausmas nieko nereiškia. Už tuos, kurie gyvena šalia šių išgamų, bet ramesnio gyvenimo vardan „nieko nepastebi“. Taip pat už tuos, kurie perka ir nešioja iš šių šuniukų kailių pagamintas pirštines ar apykakles.
Be abejonės, atsiras prieštaraujančių tokiam atviram straipsnio turiniui, kuris neva skirtas tik šokiruoti. Vis tik, pasaulinių gyvūnų apsaugos organizacijų patirtis rodo, kad informacija pasiekia tikslą, t.y. žiūrovo sąmonę, tik tuomet, kai turi emocinį užtaisą. Garsiausios pasaulio gyvūnų teisių organizacijos PETA reklamos šokiruoja. Ne tik informacija, bet ir vaizdais.
Ir ašaros čia nepadės. Padės viešumas ir parama. Kuo daugiau bus apie tai kalbama, tuo daugiau žmonių žinos apie egzistuojančias problemas. Neretai žmonės, nešiodami kailinius, net nesusimąsto, kiek iš tiesų jie kainavo. Tikroji kailinių kaina yra ne pinigų suma ant etiketės, bet paaukotos gyvybės.
Atsimenu, kai pirmą kartą pamačiau PETA reklamą, kurioje paskui manekenės podiumu velkamus kailinius liko kraujo šliūžė. Tuomet prisiekiau sau niekada nepirkti ir nenešioti kailinių.
Viešumas ne tik leis identifikuoti problemas, bet ir paskatins žmones padėti organizacijoms, kovojančioms už gyvūnų teises arba bent jau globojančioms juos. Be abejo, sunku tikėtis, kad jau ryt, na tiek jau to, šiais metais, Lietuvos žvaigždės sudalyvaus akcijoje panašioje į PETA organizuojamą „I‘d rather go naked than wear fur“ (http://www.youtube.com/watch?v=xD6P3lSJXjk ). Tačiau jeigu mano ar kurio nors kito autoriaus pasisakymai sulaikys nors vieną žmogų nuo kailinių dirbinių pirkimo ar paskatins paaukoti gyvūnų globos organizacijoms, mano tikslas bus pasiektas. Nei vienam iš mūsų nieko nekainuos pervesti 2 proc. pajamų mokesčio. Tikiu, kad ir Jums ne visvien.
http://www.lese.lt/lt/start ; http://www.pifas.lt/
graze
STOP !!! visuomenės abejingumui
Pavasarį atlapojame langus, duris, gaudome gryno, gaivaus oro gūsį...Džiaugiamės bundančia gamta, žaliuojančiomis pievelėmis, žydinčiomis gėlėmis. Kiekvienas puolame tvarkyti savo kiemą, šluojame, valome langus, keičiamės ir patys - traukiame ryškiaspalvius drabužius. Taip mes atrodome naujesni, gražesni, mūsų įvaizdis tampa nepriekaištingas. Gaila, bet pamirštame tvarkytis už savo kiemo vartų. Toks jau požiūris „Ne mano daržas – ne mano pupos“. Ten šiūkšlių kalnai, išmatų krūvos – neišsemiama tema - kova su šuniukų šeimininkais.
Štai jie žengia gatvėmis, puikuojasi savo ir augintinių išvaizda ir, staiga, sprunka, kai tik šunelis pridirba, ką nors negera. Parkuose, daugiabučių kiemuose, netgi centrinėse gatvėse turime žvalgytis po kojomis. Visuomenė toleruoja tokią netvarką? Švarinamės, dabinamės ir tylime kai mums po langais, prieš nosį vyksta tokie dalykai...
Manau, elgiamės amoraliai, negerbiame nei savęs, nei kitų. Kodėl vaikai turi žaisti vienose smėlio dėžėse su šunimis? Kodėl mes turime klampoti per š.... kiemuose, laiptinėse?
Taip, šuo yra „geriausias žmogaus draugas“, tai pasirūpinkite draugais, jų prisitaikymu visuomenėje, prisiimkite atsakomybę, neatsiribokite nuo erdvės, puoškitės patys ir nepamirškite apsivalyti !!!
Judėjimas prieš abejingumą!
Štai jie žengia gatvėmis, puikuojasi savo ir augintinių išvaizda ir, staiga, sprunka, kai tik šunelis pridirba, ką nors negera. Parkuose, daugiabučių kiemuose, netgi centrinėse gatvėse turime žvalgytis po kojomis. Visuomenė toleruoja tokią netvarką? Švarinamės, dabinamės ir tylime kai mums po langais, prieš nosį vyksta tokie dalykai...
Manau, elgiamės amoraliai, negerbiame nei savęs, nei kitų. Kodėl vaikai turi žaisti vienose smėlio dėžėse su šunimis? Kodėl mes turime klampoti per š.... kiemuose, laiptinėse?
Taip, šuo yra „geriausias žmogaus draugas“, tai pasirūpinkite draugais, jų prisitaikymu visuomenėje, prisiimkite atsakomybę, neatsiribokite nuo erdvės, puoškitės patys ir nepamirškite apsivalyti !!!
Judėjimas prieš abejingumą!
2009 m. balandžio 15 d., trečiadienis
Solidarumo akcija: ...Dabar - dainuosiu!!!
Pirmajai sunkmečio rezistencijos akcijai siūlau prisiminti seną gerą animacinį filmą „Gyveno kartą šuo“ (1982). Šį filmuką, pelniusį daugybę tarptautinių prizų ir įtrauktą į Rusijos animacijos aukso fondą, režisavo nemirtingojo „Mikės Pūkuotuko“ autorius Eduardas Nazarovas. Tai ukrainiečių liaudies pasakos ekranizacija, kurios centre – seno sarginio šuns išlikimo drama.
Šio animacinio filmo vaizdinė ir garsinė stilizacija yra tokia charakteringa ir šmaikšti, o dramaturginė linija kupina tokio egzistencializmo, kad toli gražu peržengia vaikiškiems filmukams keliamas užduotis. Pasitelkus Ezopo kalbos dešifravimo metodiką šuns ir vilko draugystė sunkmečio sąlygomis primena dviejų bedarbių pensininkų, vis dar menančių audringas jaunystės dienas, suokalbį. Kitados buvę skirtingose barikadų pusėse, dabar negandos prispausti šie keturkojai tampa „likimo broliais“ ir suvieniję savo patirtį bei kvalifikacijas įkuria savotišką kooperatyvą.
Ypatingą filmo atmosferą kuria ir atidumas tautiniams ukrainiečių kultūros elementams – liaudiškos sutartinės išspaudžia ašarą ne tik žilagalviui kazokui, bet ir į mišką ištremtam šuniui, o siautulingoje vestuvinėje puotoje savo talento nebesutramdo vilkas („Dabar - dainuosiu!“).
Kaip manote, gal ir mums, „sunkmečio nublokštiesiems“ reiktų nebetramdyti savo talentų ir surengti solidarumo akciją – rinktis ant kokio kalno mėnuliui šviečiant ir drauge kaukti, kad ryte jau turėtume po puikų strateginį planą?:)
Laima Jan
mano sinemateka
p.s. Matyt šis animacinis filmas tikrai pasižymi universalia gyvenimiška problematika, jeigu jo herojui Vilkui Rusijoje buvo pastatytas paminklas!!! (žr. foto)
Kino terapija
…Myliu kiną už daugybę dalykų. Už saldžias užmaršties valandas. Už žodžio, garso, vaizdo ir judesio sintezę. Už tai, kad patenkina mano smalsumą ir laiko mašina nukelia į praeitį arba atidengia slapčiausias žmogaus sielos kertes. Už keliones į tolimiausius pasaulio kraštus ir įvairių kultūrų pažinimą. Už tai, kad linksmina ir moko, paguodžia ir įkvepia…
Manau, kad šiuo metu, kai realybę dengia sunkmečio debesis, raminančioji kino funkcija yra itin aktuali. Galime rasti daugybę filmų, pasakojančių išlikimo sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis istorijas. Tinkami pavyzdžiai galėtų mus įkvėpti ir vietoj kankinio rezignacijos suteikti partizaniško atkaklumo. Žinoma, meno poveikis yra subjektyvus dalykas, todėl tai, kas vieną žiūrovą sukrečia ir priverčia susimąstyti, kitą gali palikti visiškai abejingu ar net suerzinti.
Tačiau pamėginkime. Rekomenduokime vieni kitiems filmus, žadinančius optimizmą, gyvybinę energiją ir iš naujo prabylančius apie gyvenimo prasmę ekonominės depresijos kontekste.
Laima Jan
mano sinemateka
"Protmūšiečių" mintys
Justinas, Programų sistemos, VU, 9 sezonai „Protmūšyje“Pirmiausiai užkabina įdomūs klausimai. Be to, tai buvo fainas būdas susitikti su draugais – kažkada tai buvo vienintelis laikas, kai tuos draugus išvis galėjai pamatyti..
Daiva, Politikos mokslai, VU, 2 sezonai „Protmūšyje“
Mano draugė subūrė komandą ir pakvietė įsijungti – kaip palaikymą ir kartu – kad žmonių skaičius būtų pakankamas. Pradžioje eidavau tik į savo komandos žaidimus, komandos narių beveik nepažinojau, bet žaisti būdavo įdomu, pagaudavo azartas...Mūsų buvo nedaug, žaisdavom be keitimų, visi gaudavom progą pasireikšti:).
Pirmąjį sezoną dar tokia ramesnė buvau. Po to išvažiavau į Erazmusą, ir tada mano komanda ėmė laurus skinti. Tada užsidegiau žaisti.. o vėliau gavau pasiūlymą ir vesti žaidimą. Geriausias prisiminimas, matyt, praėjusio sezono pabaiga, kuomet laimėjome ketvirtfinalyje ir patekome į pusfinalį. Ir šiaip – tąkart komanda buvo pilna, vieninga ir jėgiška.. :)
Tomas, Lietuvių filologija, VU, 2 sezonai „Protmūšyje“
Žaidime atsiradau per savo kolegę istorikę. Patiko – būti su draugais. Nepatiko – pralaimėti, kontakto tarp komandų trūkumas, kartais – vedėjavimas.
Kartą parašiau ir palikau ten eilėraštį.. Išvis – ten trūko poezijos.. :)
Stasys, Programų sistemos, VU, 8 sezonai „Protmūšyje“
Žaidžiau 8 iš 13 sezonų (pradėjau nuo 4, praleidau 11 ir dabar 13). Šį sezoną nebežaidžiu, bet esu organizatorius, kuris rengia klausimų paketus žaidimams. Žaisti pakvietė grupiokai – nuėjau ir patiko. Tai geras būdas praleist laiką geroj kompanijoj, kurioje visus vienija ŽINIOS! O dar pergalės skonis... :) Kiekvienam žaidime pralinksmina juokingi atsakymai, o geriausias jausmas turbūt apėmė tapus čempionais..
Inga Nemiega
2009 m. balandžio 13 d., pirmadienis
Banko nauda arba pasisakymai apie naudą 2
Naudos banko sukūrimo tikslai visai nebuvo savanaudiški, greičiau egoistiški (tikiuosi jaučiate skirtumą:)). Pavyzdžiui šaindien einu į Keistuolių Pinokio kronikos.Nemokamai! Kaip sakant, belsk ir bus atidaryta. Arba atidaryk ir būtinai ateis svečių:)
Dar netikrinau naudosbankas@gmail.com . Reiktų sudėti daugiau naudų...:)
Beje, sulaukiau ir didelės kritikos, gaila "kritikantas" neišdrįso parašyti komentaro į blog'ą.Vienu žodžiu tariant : "visas šitas š...yra didelis Š..., nes kai nori duoti naudą, tai nereik jokių bankų."
Nuo komentarų susilaikysiu, bet už nuomonę padėkosiu, juolab, kad ponas "kritikantas" vienas geriausių mano draugų. Reiks jį pakviesti šiandien į keistuolius, gal tuomet tas "š" pavirstų į šilagėlę?!:)
Tikiu Jumis.
DiaS
Dar netikrinau naudosbankas@gmail.com . Reiktų sudėti daugiau naudų...:)
Beje, sulaukiau ir didelės kritikos, gaila "kritikantas" neišdrįso parašyti komentaro į blog'ą.Vienu žodžiu tariant : "visas šitas š...yra didelis Š..., nes kai nori duoti naudą, tai nereik jokių bankų."
Nuo komentarų susilaikysiu, bet už nuomonę padėkosiu, juolab, kad ponas "kritikantas" vienas geriausių mano draugų. Reiks jį pakviesti šiandien į keistuolius, gal tuomet tas "š" pavirstų į šilagėlę?!:)
Tikiu Jumis.
DiaS
Nėra to blog'o, ko nesuvartotumėme
Šiandien visi gali viską. Fotografuoja kas antras nelabai talentingas, bet norintis nusipelnyti visuomenei, jaunuolis; praktiškai kiekvienas yra rašytojas - skiriasi tik priemonės: popierius, cigarečių pakelis, šeštadienio L.Rytas, forumas, blogas, sms, tvora prie sporto rūmų. Nors pastarieji labiau dailininkai nei rašytojai. Kaip ir "Rene" lankytojai.
Kiekviena mentalinė ar metafizinė išskira apkrauna pasaulį tonomis informacijos, kurią kažkas sąmoningai ar nesąmoningai suvartoja.
Ar per automatinį vartojimo režimą mes pradėjome vartoti net gi savo pačių šiukšles? O gal vartojame dėl to, kad per šiukšles nebematome nieko, o norint apsikuopti ir pamatyti ką nors reikšmingesnio reikia suvartoti tonas šiukšlių? Nežinau ar tai klaustukai ar dauktaškiai.Žinau, kad bet kuriuo atveju gale galima būtų uždėti riebų šauktuką, kuris galų gale taip pat būtų suvartotas.
Kiemsargė pravarde Šarka
Kiekviena mentalinė ar metafizinė išskira apkrauna pasaulį tonomis informacijos, kurią kažkas sąmoningai ar nesąmoningai suvartoja.
Ar per automatinį vartojimo režimą mes pradėjome vartoti net gi savo pačių šiukšles? O gal vartojame dėl to, kad per šiukšles nebematome nieko, o norint apsikuopti ir pamatyti ką nors reikšmingesnio reikia suvartoti tonas šiukšlių? Nežinau ar tai klaustukai ar dauktaškiai.Žinau, kad bet kuriuo atveju gale galima būtų uždėti riebų šauktuką, kuris galų gale taip pat būtų suvartotas.
Kiemsargė pravarde Šarka
Nėra to blog'o, kas nepavirstų šiukšle
Nėra taip paprasta rašyti ir dėstyti savo mintis. Tai didelė atsakomybė. Viena, kai tai darai savo dienorašyje su mintimi, kad jį perskaitys tik po tavo mirties ir/ar remiantis juo bus pastatytas 5 dienas puspilnes (arba pustuštes- nelygu kaip pažiūrėsi) kino sales sutraukiantis lietuviškai dramatiškas pusfabrikatis; ir visai kas kita, kai rašai nuolatinei šimtinei auditorijai, kuri galbūt to nežino, gal net nemato, bet turi galimybę su tuo tyčia ar netyčia susidurti.
Kaip ir sakiau, tai milžiniška atsakomybė.
Kokią teisę mes, laisvieji dienoraštininkai, turime dėstyti savo nuomonę, rašyti mintis. Atsakytumėte, o gi demokratinę (-ijos). Lyg ir demokratiška atrodo dėstyti savo požiūrį, bet kai pagalvoji, kad tai daro visi ir nuolat...Tuomet laikmečio pavadinimas - "Informacijos amžius", atrodo švelniai tariant labai jau apibendrintas.
"Informacijos pertekliaus amžius"- geriau, o dar geriau - "šiukšlių amžius". Visomis prasmėmis. Tiek materialine, tiek dvasine, tiek verbaline. Visi jaučiasi turį teisę/pareigą kartas nuo karto (o iš žmonijos perspektyvos - nuolat ) išskirti iš savęs po dozę vadinamo "BREDO". Viskas kas liko po pusryčių - į pasaulį; mintys nebetelpa galvoje? - į pasaulį.
Dar turite minčių..?
Kiemsargė pravarde Šarka
Kaip ir sakiau, tai milžiniška atsakomybė.
Kokią teisę mes, laisvieji dienoraštininkai, turime dėstyti savo nuomonę, rašyti mintis. Atsakytumėte, o gi demokratinę (-ijos). Lyg ir demokratiška atrodo dėstyti savo požiūrį, bet kai pagalvoji, kad tai daro visi ir nuolat...Tuomet laikmečio pavadinimas - "Informacijos amžius", atrodo švelniai tariant labai jau apibendrintas.
"Informacijos pertekliaus amžius"- geriau, o dar geriau - "šiukšlių amžius". Visomis prasmėmis. Tiek materialine, tiek dvasine, tiek verbaline. Visi jaučiasi turį teisę/pareigą kartas nuo karto (o iš žmonijos perspektyvos - nuolat ) išskirti iš savęs po dozę vadinamo "BREDO". Viskas kas liko po pusryčių - į pasaulį; mintys nebetelpa galvoje? - į pasaulį.
Dar turite minčių..?
Kiemsargė pravarde Šarka
2009 m. balandžio 11 d., šeštadienis
Ar jautiesi saugus ?
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų vasarį, palyginus su praėjusių metų vasariu, daugiausia nedarbas išaugo Lietuvoje (nuo 4,4 proc. iki 13,7 proc.), Latvijoje (nuo 6,1 iki 14,4 proc.) ir Ispanijoje (nuo 9,3 iki 15,5 proc.).
Išaugęs nedarbas - viena iš didėjančio nusikalstamumo ir mažėjančio saugumo priežasčių.
2007 m. atliktas sociologinis tyrimas „Viešojo saugumo įstaigų ir saugumo jausmo vertinimas“ parodė, kad gyventojų manymu, didžiausia tikimybė tapti nusikaltimo auka kyla nuošalioje vietoje, gatvėje ir kelyje (laisvalaikio praleidimo vietose tikimybė mažesnė).
Saugumo jausmo vertinimas susijęs su tam tikra vietove: kuo aplinka pačiam žmogui yra artimesnė, tuo saugiau joje jaučiasi.
Saugumo jausmo vertinimui šalyje apskritai daugiau įtakos turi žiniasklaida, tuo tarpu vertindami situaciją savo gyvenamojoje vietovėje (mieste, rajone, gatvėje), savo artimiausioje aplinkoje, respondentai labiau remiasi savo asmenine patirtimi.
2005-2007 m. pastebėtas saugumo jausmo vertinimo kitimas: išaugo nuo 27% (2005 m.) iki 47% (2007 m.)apskritai Lietuvoje saugiai besijaučiančių skaičius.
Viešojo saugumo plėtros iki 2010 metų strategijoje (patvirtinta Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministro) numatyta pasiekti, kad 2010 metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų jaustųsi saugūs.
Kaip gyventojai gali prisidėti prie saugumo jausmo augimo?
2007 m. Vilniuje prasidėjęs projektas "Saugi kaimynystė" (numatoma pabaiga 2011 m.)kviečia miestiečius aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje, sustiprinti bendruomenę, kaimynystę (bendrauti, aktyviai reaguoti, domėtis artimoje namų aplinkoje vykstančiais įvykiais), tokiu būdu bus kuriama saugesnė aplinka ir padidės saugumo jausmas visuomenėje.
Ar jautiesi saugus?
Ar imiesi kokių nors priemonių?
Ar saugus kultūros vartotojas, iki vėlaus vakaro užsibuvęs mieste?
Išaugęs nedarbas - viena iš didėjančio nusikalstamumo ir mažėjančio saugumo priežasčių.
2007 m. atliktas sociologinis tyrimas „Viešojo saugumo įstaigų ir saugumo jausmo vertinimas“ parodė, kad gyventojų manymu, didžiausia tikimybė tapti nusikaltimo auka kyla nuošalioje vietoje, gatvėje ir kelyje (laisvalaikio praleidimo vietose tikimybė mažesnė).
Saugumo jausmo vertinimas susijęs su tam tikra vietove: kuo aplinka pačiam žmogui yra artimesnė, tuo saugiau joje jaučiasi.
Saugumo jausmo vertinimui šalyje apskritai daugiau įtakos turi žiniasklaida, tuo tarpu vertindami situaciją savo gyvenamojoje vietovėje (mieste, rajone, gatvėje), savo artimiausioje aplinkoje, respondentai labiau remiasi savo asmenine patirtimi.
2005-2007 m. pastebėtas saugumo jausmo vertinimo kitimas: išaugo nuo 27% (2005 m.) iki 47% (2007 m.)apskritai Lietuvoje saugiai besijaučiančių skaičius.
Viešojo saugumo plėtros iki 2010 metų strategijoje (patvirtinta Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministro) numatyta pasiekti, kad 2010 metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų jaustųsi saugūs.
Kaip gyventojai gali prisidėti prie saugumo jausmo augimo?
2007 m. Vilniuje prasidėjęs projektas "Saugi kaimynystė" (numatoma pabaiga 2011 m.)kviečia miestiečius aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje, sustiprinti bendruomenę, kaimynystę (bendrauti, aktyviai reaguoti, domėtis artimoje namų aplinkoje vykstančiais įvykiais), tokiu būdu bus kuriama saugesnė aplinka ir padidės saugumo jausmas visuomenėje.
Ar jautiesi saugus?
Ar imiesi kokių nors priemonių?
Ar saugus kultūros vartotojas, iki vėlaus vakaro užsibuvęs mieste?
2009 m. balandžio 9 d., ketvirtadienis
KSS 2009-04-09
Respublika 2009-04-09 Milijoninė R.Vilkaičio ministerijos skylė
Respublika 2009-04-09 Ačiū Dievui, tauta bunda
Respublika 2009-04-09 "VEKS mus užgožė tik reklama"
Lietuvos rytas 2009-04-09 Kontrolieriai pašiurpino turistus
15 minučių 2009-04-09 Vilniečiams - kuklus Velykų renginių meniu
Respublika 2009-04-09 Ačiū Dievui, tauta bunda
Respublika 2009-04-09 "VEKS mus užgožė tik reklama"
Lietuvos rytas 2009-04-09 Kontrolieriai pašiurpino turistus
15 minučių 2009-04-09 Vilniečiams - kuklus Velykų renginių meniu
KSS 2009-04-08
www.vtv.lt 2009-04-08 Vilniuje – tarptautinis jaunimo Taize susitikimas
ELTA 2009-04-08 Koncertas "Alyvų kalne" Vilniuje įvesdins į Didįjį Tridienį
ELTA 2009-04-08 Kultūros ir meno programoms trūksta 27 mln. litų
www.bernardinai.lt 2009-04-08 Startuoja pirmasis tarptautinis menų čempionatas „Art-o-tlonas“
www.lrytas.lt 2009-04-08 Kultūros ministras R.Vilkaitis: „Kultūros ir meno programoms trūksta 27 mln. litų“
ELTA 2009-04-08 Koncertas "Alyvų kalne" Vilniuje įvesdins į Didįjį Tridienį
ELTA 2009-04-08 Kultūros ir meno programoms trūksta 27 mln. litų
www.bernardinai.lt 2009-04-08 Startuoja pirmasis tarptautinis menų čempionatas „Art-o-tlonas“
www.lrytas.lt 2009-04-08 Kultūros ministras R.Vilkaitis: „Kultūros ir meno programoms trūksta 27 mln. litų“
Banko nauda arba pasisakymai apie naudą
Vos vakar (berods...dienos man pasidarė mistika), ir vos keliems draugams išsiunčiau "Naudos pradžios" laiškelį. Smagu, kad iš karto sureagavo. Aišku, apipylė įvairiausio turinio klausimais: kam reik, kas iš to, o kas tas y..Tačiau iš esmės reakcija buvo entuziastinga: O ba!
Kai prisiruošiu, būtinai tą laiškelį dar paplatinsiu. Žinau, kad tai padarys ir mano draugai.
Blogas gal būt nėra pati tinkamiausia/patogiausia priemonė šiai idėjai, bet pradžių pradžia lai būna tokia kokia yra. Kas žino, į ką visa tai (ne)išvirs.
Tikiu Jumis.
DiaS
Kai prisiruošiu, būtinai tą laiškelį dar paplatinsiu. Žinau, kad tai padarys ir mano draugai.
Blogas gal būt nėra pati tinkamiausia/patogiausia priemonė šiai idėjai, bet pradžių pradžia lai būna tokia kokia yra. Kas žino, į ką visa tai (ne)išvirs.
Tikiu Jumis.
DiaS
naudingas 004
galiu suveikti pigesnius bilietus į žvaigždžių koncertus užsienyje. Dar turiu drauga Italijoje. Jeigu ką jis gali priimti pernakvoti. Daugiau nieko ypatingo.
Eglė
Eglė
naudingas 003
Aš Deivis. Nežinau ar čia kokia tai nauda. Aš daug vaikštau į tūsus.Žinau visus apsauginius visų klubų. Jeigu kur nors reikia galiu pravest.
Galiu patarti bachūrams kaip susikurti tinkamą stiliuką ar kaip nukabinti paną:)
Ai, nerealiai švariai išplaunu mašinų salonus, geriau nei kokioje plovykloje.
Dar galiu pamokyti žaist futbolą.Turiu aprangą ir galiu paskolinti.
Galiu patarti bachūrams kaip susikurti tinkamą stiliuką ar kaip nukabinti paną:)
Ai, nerealiai švariai išplaunu mašinų salonus, geriau nei kokioje plovykloje.
Dar galiu pamokyti žaist futbolą.Turiu aprangą ir galiu paskolinti.
2009 m. balandžio 8 d., trečiadienis
naudingas 002
Aš tai perskaičiau visas knygas apie verslą, kaip jį sukurti, kaip atgaivinti, kaip jam vadovauti ir t.t.
Išmanau viską apie Lietuvos švietimo sistemą, nes dirbu šioje srityje. Tad jeigu reikai ko nors su mokyklom, univesritetais.Viską žinau, tik rašykit.
O dar geraio pažįstu Šiaulius ir žinau bent keturias tai tikrai vietas, kur galėtų priimti nemokamai pernakvoti, jeigu kam prireiks.
Kažkada vaikystėje išmokau lankstyti origamius, ir dar neturėjau progos to panaudoti.Galėčiau pamokyti.O dar turiu labai daug įvairiausios muzikos, nors dabar daugiausia renku džiazą ir klasiką.Bet rasčiau pas save visko.
Tiek.
Marčius
Išmanau viską apie Lietuvos švietimo sistemą, nes dirbu šioje srityje. Tad jeigu reikai ko nors su mokyklom, univesritetais.Viską žinau, tik rašykit.
O dar geraio pažįstu Šiaulius ir žinau bent keturias tai tikrai vietas, kur galėtų priimti nemokamai pernakvoti, jeigu kam prireiks.
Kažkada vaikystėje išmokau lankstyti origamius, ir dar neturėjau progos to panaudoti.Galėčiau pamokyti.O dar turiu labai daug įvairiausios muzikos, nors dabar daugiausia renku džiazą ir klasiką.Bet rasčiau pas save visko.
Tiek.
Marčius
naudingas 001
Esu Alex'as. Puikiai išmanau istoriją. Esu parašęs kelias istorijos knygutes mažiesiems.Tačiau apie tai ne daug kas žino.
Didžiąją dalį savo gyvenimo dirbu programuotoju.Tad jeigu reikia, visada galiu padėti su kompiuteriais ar programomis. Kas dar...nemėgstu rašyti viešai, bet kolegė uždegė šia idėja.
Turiu begalę kompiuterinių žaidimų.Praktiškai visus.Tad jeigu kam reikės kokio nors- kreipkitės.
Alex
Didžiąją dalį savo gyvenimo dirbu programuotoju.Tad jeigu reikia, visada galiu padėti su kompiuteriais ar programomis. Kas dar...nemėgstu rašyti viešai, bet kolegė uždegė šia idėja.
Turiu begalę kompiuterinių žaidimų.Praktiškai visus.Tad jeigu kam reikės kokio nors- kreipkitės.
Alex
Naudos pradžia
Dažnai susimąstau, kad pažįstu tiek daug žmonių, bet jie nežino kuom aš galėčiau jiems būti naudinga, arba kuom jie gali būti naudingi man.
Aš, pavyzdžiui, tikrai galėčiau daug kam padėti, nes tobulai organizuoju keliones (ir savo ir svetimas);
Taip pat turiu krūva idėjų kaip padovanoti įsimintiną dovaną neinvestuojant daug pinigų;
Dar asmeniškai pažįstu Alaną Chošnau, Andrių Mamontovą, Amberlife‘ą, Piccaso, Milano,Biplanus ir jeigu reikia, galėčiau suvesti kokiam nors kilniam tikslui.
Galiu suveikti nemokamus bilietus į Filharmoniją ir Keistuolius (tik ne per dažnai).
Pakankamai neblogai fotografuoju ir daug išmanau apie fotoaparatus, apšvietimą ir pan.
Gal būt laikui bėgant dar prisiminsiu/ atskleisiu kuom galiu būti naudinga savo draugams ir (ne)pažįstamiems.
Tikiu, kad kiekvienas iš mūsų gali būti kuom nors naudingas ir/ar pagelbėti savo darbais, pastangomis,pažįstamais ar išmintingu patarimu.
Naudos bankas, puiki proga surašyti visą savo naudą, juk negali žinoti, kada pačiam ko prireiks.
Savo naudą palikti šiame banke gali rašydamas adresu naudosbankas@gmail.com. Taip pat nepamiršk savo duomenų (vardas, el.paštas ir jeigu nori mob.telefonas).Tavo duomenys bus atskleisti naudos prašytojui tik davus tavo sutikimą ir tik užsiregistravusiam naudos banko vartotojui, kuris pats gali pasiūlyti kokią nors naudą.
Aš visas naudas, be Jūsų kontaktų, skelbsiu Naudos banko rubrikoje, o/ir/beto pasistengsiu kartkartėmis anonimiškai (neįvardinant kas, ką ir iš ko )aprašyti naujienas apie naudos banko suteiktą naudą. Taip pat tikiuosi prikalbinti visus aplinkinius įdėti savo indėlį į šį banką ir laukti palūkanų (kaip sako mano kolega „Navaro“).
Aš tikiu Jumis.
DiaS
Aš, pavyzdžiui, tikrai galėčiau daug kam padėti, nes tobulai organizuoju keliones (ir savo ir svetimas);
Taip pat turiu krūva idėjų kaip padovanoti įsimintiną dovaną neinvestuojant daug pinigų;
Dar asmeniškai pažįstu Alaną Chošnau, Andrių Mamontovą, Amberlife‘ą, Piccaso, Milano,Biplanus ir jeigu reikia, galėčiau suvesti kokiam nors kilniam tikslui.
Galiu suveikti nemokamus bilietus į Filharmoniją ir Keistuolius (tik ne per dažnai).
Pakankamai neblogai fotografuoju ir daug išmanau apie fotoaparatus, apšvietimą ir pan.
Gal būt laikui bėgant dar prisiminsiu/ atskleisiu kuom galiu būti naudinga savo draugams ir (ne)pažįstamiems.
Tikiu, kad kiekvienas iš mūsų gali būti kuom nors naudingas ir/ar pagelbėti savo darbais, pastangomis,pažįstamais ar išmintingu patarimu.
Naudos bankas, puiki proga surašyti visą savo naudą, juk negali žinoti, kada pačiam ko prireiks.
Savo naudą palikti šiame banke gali rašydamas adresu naudosbankas@gmail.com. Taip pat nepamiršk savo duomenų (vardas, el.paštas ir jeigu nori mob.telefonas).Tavo duomenys bus atskleisti naudos prašytojui tik davus tavo sutikimą ir tik užsiregistravusiam naudos banko vartotojui, kuris pats gali pasiūlyti kokią nors naudą.
Aš visas naudas, be Jūsų kontaktų, skelbsiu Naudos banko rubrikoje, o/ir/beto pasistengsiu kartkartėmis anonimiškai (neįvardinant kas, ką ir iš ko )aprašyti naujienas apie naudos banko suteiktą naudą. Taip pat tikiuosi prikalbinti visus aplinkinius įdėti savo indėlį į šį banką ir laukti palūkanų (kaip sako mano kolega „Navaro“).
Aš tikiu Jumis.
DiaS
KSS 2009-04-07
Respublika 2009-04-07 Karikatūrose - juokas pro ašaras
www.bernardinai.lt 2009-04-07 IV kamerinės muzikos festivalis ,,Pavasario gaida”
Zebra 2009-04-07 „Pure Future“ festivalio gerbėjams – Velykinė staigmena - unikalus klasikinės muzikos projektas
Balsas 2009-04-07 „Opus 3“ turas keliasi į Klaipėdą
Balsas 2009-04-07 Dizainas kaip žaidimas
Delfi 2009-04-07 Trečiadienį Šv.Ignoto bažnyčioje - Didžiosios savaitės giesmės
Lietuvos rytas 2009-04-08 Laiko ženklai
Lietuvos žinios 2009-04-08 Su traukinio bilietu į... autobusą
Verslo žinios 2009-04-08 Po bažnyčios skliautu - ir apie ekonomiką
www.bernardinai.lt 2009-04-07 IV kamerinės muzikos festivalis ,,Pavasario gaida”
Zebra 2009-04-07 „Pure Future“ festivalio gerbėjams – Velykinė staigmena - unikalus klasikinės muzikos projektas
Balsas 2009-04-07 „Opus 3“ turas keliasi į Klaipėdą
Balsas 2009-04-07 Dizainas kaip žaidimas
Delfi 2009-04-07 Trečiadienį Šv.Ignoto bažnyčioje - Didžiosios savaitės giesmės
Lietuvos rytas 2009-04-08 Laiko ženklai
Lietuvos žinios 2009-04-08 Su traukinio bilietu į... autobusą
Verslo žinios 2009-04-08 Po bažnyčios skliautu - ir apie ekonomiką
KSS 2009-04-06 (2)
Alfa 2009-04-06 „ARTscape“ pristato Christiano Muthspielio trio
Balsas 2009-04-06 Koncertas „In monte Oliveti“
Balsas 2009-04-06 Valdovų rūmų statybos tęsiamos
Delfi 2009-04-06 Valdovų rūmų statybos tęsiamos, jų konservuoti neketinama
www.vtv.lt 2009-04-06 Šv.Ignoto bažnyčioje – Sakralinės muzikos festivalio koncertas
Zebra 2009-04-06 Naujoji Sąjunga vilniečius kviečia protestuoti prieš pinigų švaistymą
Balsas 2009-04-06 Koncertas „In monte Oliveti“
Balsas 2009-04-06 Valdovų rūmų statybos tęsiamos
Delfi 2009-04-06 Valdovų rūmų statybos tęsiamos, jų konservuoti neketinama
www.vtv.lt 2009-04-06 Šv.Ignoto bažnyčioje – Sakralinės muzikos festivalio koncertas
Zebra 2009-04-06 Naujoji Sąjunga vilniečius kviečia protestuoti prieš pinigų švaistymą
2009 m. balandžio 6 d., pirmadienis
KSS 2009-04-06
Ekstra 2009-04-06 Kultūros sostinė - pakirptais sparnais
Lietuvos rytas 2009-04-06 Sveiki atvykę į meno voljerą!
Vilniaus diena 2009-04-06 Dar kartą: kam mums Guggenheimas?
Veidas 2009-04-06 Projektai dega, pinigų nėra
Lietuvos rytas 2009-04-06 Sveiki atvykę į meno voljerą!
Vilniaus diena 2009-04-06 Dar kartą: kam mums Guggenheimas?
Veidas 2009-04-06 Projektai dega, pinigų nėra
KSS 2009-04-04
ELTA 2009-04-04 Naujoji Sąjunga vilniečius kviečia protestuoti prieš pinigų švaistymą
Sostinė 2009-04-04 Amatų knygą atvers ir kalviai
Vilniaus diena 2009-04-04 Konkursas
Klaipėda 2009-04-04 Teatras
Respublika 2009-04-04 Gintaro paroda
Sostinė 2009-04-04 Amatų knygą atvers ir kalviai
Vilniaus diena 2009-04-04 Konkursas
Klaipėda 2009-04-04 Teatras
Respublika 2009-04-04 Gintaro paroda
KSS 2009-04-03
ELTA 2009-04-03 Baltijos gintaro inkliuzai iš Palangos rodomi Linco muziejuje
Delfi 2009-04-03 Startuoja pirmasis tarptautinis menų čempionatas „Art-o-tlonas“
Alfa 2009-04-03 Apie laiką
Alfa 2009-04-03 Kieno verslą gaivins Valinskas ir Zuokas?
Zebra 2009-04-03 Lince atidaryta paroda "Įkalinti gintare"
Zebra 2009-04-03 Startuoja tarptautinis menų čempionatas Art-o-tlonas
www.vtv.lt 2009-04-03 Startuoja tarptautinis menų čempionatas Art-o-tlonas
www.vtv.lt 2009-04-03 Lince atidaryta Lietuvos dailės muziejaus paroda Įkalinti gintare
Balsas 2009-04-03 Lince atidaryta paroda „Įkalinti gintare“
Balsas 2009-04-03 Startuoja pirmasis tarptautinis menų čempionatas
www.lrytas.lt 2009-04-03 Baltijos gintaro inkliuzai iš Palangos rodomi Linco muziejuje
Delfi 2009-04-03 Startuoja pirmasis tarptautinis menų čempionatas „Art-o-tlonas“
Alfa 2009-04-03 Apie laiką
Alfa 2009-04-03 Kieno verslą gaivins Valinskas ir Zuokas?
Zebra 2009-04-03 Lince atidaryta paroda "Įkalinti gintare"
Zebra 2009-04-03 Startuoja tarptautinis menų čempionatas Art-o-tlonas
www.vtv.lt 2009-04-03 Startuoja tarptautinis menų čempionatas Art-o-tlonas
www.vtv.lt 2009-04-03 Lince atidaryta Lietuvos dailės muziejaus paroda Įkalinti gintare
Balsas 2009-04-03 Lince atidaryta paroda „Įkalinti gintare“
Balsas 2009-04-03 Startuoja pirmasis tarptautinis menų čempionatas
www.lrytas.lt 2009-04-03 Baltijos gintaro inkliuzai iš Palangos rodomi Linco muziejuje
2009 m. balandžio 5 d., sekmadienis
KSS 2009-04-02
ELTA 2009-04-02 Lince - Lietuvos gintaro paroda ir nacionalinių virtuvių varžytuvės
Lietuvos rytas 2009-04-02 Ar įsiūbuos meno rinką?
Lietuvos rytas 2009-04-02 Muzikos festivalis praskleidžia uždangą
Respublika (rusų k.) 2009-04-02 В Сейме - американский центр
Vilniaus diena 2009-04-02 Lincui irgi nesiseka
Verslo žinios 2009-04-02 Padidėję akcizai apkartino saldųjį midų
Vilniaus diena 2009-04-02 Muzikinis Stavangerio ir Vilniaus tiltas
15 minučių 2009-04-02 Linksmins karikatūrų paroda
15 minučių 2009-04-02 Pirmasis „Be2gether“ atlikėjų penketukas
Lietuvos rytas 2009-04-02 Ar įsiūbuos meno rinką?
Lietuvos rytas 2009-04-02 Muzikos festivalis praskleidžia uždangą
Respublika (rusų k.) 2009-04-02 В Сейме - американский центр
Vilniaus diena 2009-04-02 Lincui irgi nesiseka
Verslo žinios 2009-04-02 Padidėję akcizai apkartino saldųjį midų
Vilniaus diena 2009-04-02 Muzikinis Stavangerio ir Vilniaus tiltas
15 minučių 2009-04-02 Linksmins karikatūrų paroda
15 minučių 2009-04-02 Pirmasis „Be2gether“ atlikėjų penketukas
KSS 2009-04-01
www.bernardinai.lt 2009-04-01 Gintaras Varnas: „Mėginu prisijaukinti baroką“
www.bernardinai.lt 2009-04-01 Sostinių pasveikinimas pajūriui
www.bernardinai.lt 2009-04-01 „Artscape“ programoje ypatinga Austrijos džiazo scenos asmenybė Christian Muthspiel ir jo trio
Lietuvos rytas 2009-04-01 Juokas gelbsti net nuo pačių sunkiausių negandų
Alfa 2009-04-01 Misionieriaus galva – už tautos išlikimą
Zebra 2009-04-01 Koncertas “Sostinių pasveikinimas pajūriui”
Lietuvos aidas 2009-04-01 Lietuvoje - analogų neturinti tarptautinė meno galerijų mugė
Balsas 2009-04-01 Šį savaitgalį jungtinis Norvegijos orkestro ir choro „Jauna muzika“ duetas
Balsas 2009-04-01 Sostinių pasveikinimas pajūriui
Zebra 2009-04-01 Į Vilnių suplūs tūkstančiai jaunų žmonių
Zebra 2009-04-01 Europos kultūros sostinės pučiamųjų garsais pasveikins Panevėžį
Delfi 2009-04-01 Pajūrį pučiamaisiais sveikins sostinės
www.vtv.lt 2009-04-01 Europos kultūros sostinės pučiamųjų garsais pasveikins Panevėžį
News.lt 2009-04-01 Europos kultūros sostinės pučiamųjų garsais pasveikins Panevėžį
www.bernardinai.lt 2009-04-01 Sostinių pasveikinimas pajūriui
www.bernardinai.lt 2009-04-01 „Artscape“ programoje ypatinga Austrijos džiazo scenos asmenybė Christian Muthspiel ir jo trio
Lietuvos rytas 2009-04-01 Juokas gelbsti net nuo pačių sunkiausių negandų
Alfa 2009-04-01 Misionieriaus galva – už tautos išlikimą
Zebra 2009-04-01 Koncertas “Sostinių pasveikinimas pajūriui”
Lietuvos aidas 2009-04-01 Lietuvoje - analogų neturinti tarptautinė meno galerijų mugė
Balsas 2009-04-01 Šį savaitgalį jungtinis Norvegijos orkestro ir choro „Jauna muzika“ duetas
Balsas 2009-04-01 Sostinių pasveikinimas pajūriui
Zebra 2009-04-01 Į Vilnių suplūs tūkstančiai jaunų žmonių
Zebra 2009-04-01 Europos kultūros sostinės pučiamųjų garsais pasveikins Panevėžį
Delfi 2009-04-01 Pajūrį pučiamaisiais sveikins sostinės
www.vtv.lt 2009-04-01 Europos kultūros sostinės pučiamųjų garsais pasveikins Panevėžį
News.lt 2009-04-01 Europos kultūros sostinės pučiamųjų garsais pasveikins Panevėžį
KSS 2009-03-31
www.bernardinai.lt 2009-03-31 Gintariniai Lietuvos kultūros akcentai Lince
Zebra 2009-03-31 Vilnių sveikins jungtinis Norvegijos orkestro ir choro "Jauna muzika" duetas
Vakarų ekspresas 2009-03-31 Tūkstantmečio paminklo vieta ekspertams nepatiko
Delfi 2009-03-31 Lietuvoje – analogų neturinti tarptautinė meno galerijų mugė
www.vtv.lt 2009-03-31 Vilnių sveikins jungtinis Norvegijos orkestro ir choro Jauna muzika duetas
www.vtv.lt 2009-03-31 Lietuvoje – tarptautinė meno galerijų mugė
www.vtv.lt 2009-03-31 V.Navickas ragina pasitikti pavasarį švariame mieste
News.lt 2009-03-31 Lietuvoje – analogų neturinti tarptautinė meno galerijų mugė
ELTA 2009-03-31 Lietuvoje - analogų neturinti tarptautinė meno galerijų mugė
Zebra 2009-03-31 Pirmąkart rengiama šiuolaikinio meno mugė
Klaipėda 2009-03-31 Klaipėdiečio "Tūkstantis spalvų" suspindo sostinėje
Zebra 2009-03-31 Vilnių sveikins jungtinis Norvegijos orkestro ir choro "Jauna muzika" duetas
Vakarų ekspresas 2009-03-31 Tūkstantmečio paminklo vieta ekspertams nepatiko
Delfi 2009-03-31 Lietuvoje – analogų neturinti tarptautinė meno galerijų mugė
www.vtv.lt 2009-03-31 Vilnių sveikins jungtinis Norvegijos orkestro ir choro Jauna muzika duetas
www.vtv.lt 2009-03-31 Lietuvoje – tarptautinė meno galerijų mugė
www.vtv.lt 2009-03-31 V.Navickas ragina pasitikti pavasarį švariame mieste
News.lt 2009-03-31 Lietuvoje – analogų neturinti tarptautinė meno galerijų mugė
ELTA 2009-03-31 Lietuvoje - analogų neturinti tarptautinė meno galerijų mugė
Zebra 2009-03-31 Pirmąkart rengiama šiuolaikinio meno mugė
Klaipėda 2009-03-31 Klaipėdiečio "Tūkstantis spalvų" suspindo sostinėje
KSS 2009-03-30
www.lrytas.lt 2009-03-30 Geras filmas spinduliuoja jausmus
www.lrytas.lt 2009-03-30 Europos kultūros sostinės keičiasi dailės darbais
www.lrytas.lt 2009-03-30 Europos kultūros sostinės keičiasi dailės darbais
2009 m. balandžio 1 d., trečiadienis
Kaip viskas vyksta?
Susidomėjote ir norite eiti pažaisti? Viskas ne taip paprasta :)Pirmiausiai, norintys žaisti turi sudaryti komandą (nuo penkių iki aštuonių žmonių), išsirinkti pavadinimą, kapitoną ir užsiregistruoti Protmūšio tinklapyje www.protmusis.info nurodytu laiku ir tvarka. Šį, jau tryliktąjį sezoną, dalyvių skaičius ypač gausus - užsiregistravo net 38 komandos, todėl organizatoriai priversti rengti atrankinius turus.
Į reguliarųjį sezoną pateks 21 komanda. Jos bus suskirstytos į septynias grupes po tris komandas ir žais trikovėmis. Per rungtynes kiekvieną komandą atstovauja iki penkių narių. Visi apsėda stalus ir įdėmiai žiūri į ekraną, kuriame pateikiamas klausimas. Vėliau tariasi, nusprendžia, kuris ir narių atsakinės į klausimą ir spaudžia mygtuką. Tam skirta tik minutė. Paspaudę pirmieji, pirmieji ir atsakinėja. Komandai nepateikus teisingo atsakymo (o tai sprendžia žaidimo teisėjas ir vedėjas) teisė atsakyti pereina jų konkurentams ir, galiausiai, - žiūrovams. Teisingai atsakęs žiūrovas nelieka be prizo :)
Dar vėliau aštuonios laimingos komandos pasiekia atkrintamąsias varžybas - žaidžiama dvikovėmis - ketvirtfinaliai, pusfinaliai ir finalas.
Finale vieniems iš pradėjusių 38 skambės čempionų himnas ir bus įteikta pereinama Protmūšio taurė.
Atrankiniai turai jau prasidėjo. Gal yra norinčių lažintis dėl laimėtojų? :)
Inga Nemiega
2009 m. kovo 22 d., sekmadienis
Atsargos lietuvis
Kultūrinis-socialinis(nepolitinis) projektas, kurio dalimi gali tapti ir TU.
Lietuvoje gyvena 79 % katalikų. O kiek iš jų praktikuojančių katalikų?
Lietuvoje gyvena 84,3 % lietuvių. O kiek iš jų praktikuojančių lietuvių? :)
Pasigendu Lietuvoje lietuviškumo!
Šis projektas skirtas burtis žmonėms, kurie nors kartą gyvenime gali prisidėti prie pilietiškumo puoselėjimo per kultūrinius-socialinius mainus, komunikaciją, projektus... Tai neįvyks rytoj, tai neįvyks kitą mėnesį... Bet tai gali įvykti!
Atsargos lietuvis - tai žmogus vieną dieną, vienoje vietoje, įsipareigojantis savo išgalėmis prisidėti prie projekto ar projektų, vienijančių mus bei skatinantis tapti "praktikuojančiais" lietuviais.
Etapai:
1. Suburti žmones(10,20,100,o gal 10000 :))
2. Generuoti idėjas.
3. Įgyvendinti projektus.
Savanoriška registracija prasidėjo. Reikia parašyti savo vardą, amžių, elektroninio pašto adresą ir savo galimybes. Pvz.: Saulius,40 metų, fotografas, el.p.: sauliusg@gmail.com Arba: Asta, 19 metų, dainuoju, el.p.: astule@one.lt
Atsargos lietuviai registruojasi: atsargoslietuvis@gmail.com
Siųsdami laišką, jūs tampate Atsargos lietuviu (toliau AL) ir įsipareigojate dalyvauti AL projektuose.
Bendravimas vyksta šioje Blogger.com erdvėje. Laukiu pasiūlymų, skundų, nuomonių... Bendraukime...
Jūsų elektroninis paštas bus naudojamas tik AL projektų tikslams.
http://www.youtube.com/watch?v=Xs0q8Gi2vzM
Lietuvoje gyvena 79 % katalikų. O kiek iš jų praktikuojančių katalikų?
Lietuvoje gyvena 84,3 % lietuvių. O kiek iš jų praktikuojančių lietuvių? :)
Pasigendu Lietuvoje lietuviškumo!
Šis projektas skirtas burtis žmonėms, kurie nors kartą gyvenime gali prisidėti prie pilietiškumo puoselėjimo per kultūrinius-socialinius mainus, komunikaciją, projektus... Tai neįvyks rytoj, tai neįvyks kitą mėnesį... Bet tai gali įvykti!
Atsargos lietuvis - tai žmogus vieną dieną, vienoje vietoje, įsipareigojantis savo išgalėmis prisidėti prie projekto ar projektų, vienijančių mus bei skatinantis tapti "praktikuojančiais" lietuviais.
Etapai:
1. Suburti žmones(10,20,100,o gal 10000 :))
2. Generuoti idėjas.
3. Įgyvendinti projektus.
Savanoriška registracija prasidėjo. Reikia parašyti savo vardą, amžių, elektroninio pašto adresą ir savo galimybes. Pvz.: Saulius,40 metų, fotografas, el.p.: sauliusg@gmail.com Arba: Asta, 19 metų, dainuoju, el.p.: astule@one.lt
Atsargos lietuviai registruojasi: atsargoslietuvis@gmail.com
Siųsdami laišką, jūs tampate Atsargos lietuviu (toliau AL) ir įsipareigojate dalyvauti AL projektuose.
Bendravimas vyksta šioje Blogger.com erdvėje. Laukiu pasiūlymų, skundų, nuomonių... Bendraukime...
Jūsų elektroninis paštas bus naudojamas tik AL projektų tikslams.
http://www.youtube.com/watch?v=Xs0q8Gi2vzM
Laukite tęsinio...
2009 m. kovo 20 d., penktadienis
Kovojame protais - Protmūšis
Kartą per savaitę mėgstantys mąstyti ir ieškoti atsakymų į gudrius klausimus studentai renkasi Vilniaus Universiteto Gamtos mokslų fakultete ir žaidžia visai ne vaikiškus žaidimus.
Čia laimi ne vien žinios, nes pagal taisykles atrenkami klausimai reikalauja ir loginio mąstymo, ir visos komandos diskusijos.
Intelektualus komandinis žaidimas.
PROTMŪŠIS
Šį sezoną į žaidėjų gretas įsitraukti jau nebepavyks, bet norintys stebėti (ir atsakinėti į komandų neįveiktus klausimus), laukiami trečiadieniais 18.30, VU GMF didžiojoje auditorijoje (M.K. Čiurlionio 21, II a.).
O prieš eidami galite išbandyti savo jėgas:
Plaukų džiovintuvas buvo išrastas 1920 m. Prieš tai buitinės technikos pardavėjai plaukams džiovinti siūlė kitą buitinį prietaisą. Kokį? :)
Inga Nemiega
Čia laimi ne vien žinios, nes pagal taisykles atrenkami klausimai reikalauja ir loginio mąstymo, ir visos komandos diskusijos.
Intelektualus komandinis žaidimas.
PROTMŪŠIS
Šį sezoną į žaidėjų gretas įsitraukti jau nebepavyks, bet norintys stebėti (ir atsakinėti į komandų neįveiktus klausimus), laukiami trečiadieniais 18.30, VU GMF didžiojoje auditorijoje (M.K. Čiurlionio 21, II a.).
O prieš eidami galite išbandyti savo jėgas:
Plaukų džiovintuvas buvo išrastas 1920 m. Prieš tai buitinės technikos pardavėjai plaukams džiovinti siūlė kitą buitinį prietaisą. Kokį? :)
Inga Nemiega
2009 m. kovo 19 d., ketvirtadienis
Neatviras laiškas Eksperimentai.lt
Šiandien rekomenduojama deklaruoti ne tik pajamas, bet ir save: kas esi, kur esi, už ką esi.
Besistengdami užsidėti etiketę, dažnai užsidarome į siauro mąstymo dėžutę, užsirišame kaspinėlį ir patys pasidovanojame stagnacijos kunigaikščiui.
Vieni save laikome meno kritikais, kiti kultūros ekspertais. Tiek vienų, tiek kitų gausėja kaip musmirių po vienų ar kitų rinkimų lietaus. Tokiu pagreičiu rašydami ir komentuodami šiandien, mes akimirksniu patys save išstumiame į “vakar”.
Manau užtenka ir kritikų, ir ekspertų, ir gink die niekas daugiau neberašykite atvirų laiškų. Neignoruokime šiuolaikinių technologijų. Juk galima paskambinti ar parašyti e- paštu. Nebūtina visiems skelbti visas savo nuomones.
Tačiau su išreiktom ar prilipdytom etiketėm kažkaip tvarkytis reikia. Jas iškuopti bandys eksper(imen)tai.lt
Besistengdami užsidėti etiketę, dažnai užsidarome į siauro mąstymo dėžutę, užsirišame kaspinėlį ir patys pasidovanojame stagnacijos kunigaikščiui.
Vieni save laikome meno kritikais, kiti kultūros ekspertais. Tiek vienų, tiek kitų gausėja kaip musmirių po vienų ar kitų rinkimų lietaus. Tokiu pagreičiu rašydami ir komentuodami šiandien, mes akimirksniu patys save išstumiame į “vakar”.
Manau užtenka ir kritikų, ir ekspertų, ir gink die niekas daugiau neberašykite atvirų laiškų. Neignoruokime šiuolaikinių technologijų. Juk galima paskambinti ar parašyti e- paštu. Nebūtina visiems skelbti visas savo nuomones.
Tačiau su išreiktom ar prilipdytom etiketėm kažkaip tvarkytis reikia. Jas iškuopti bandys eksper(imen)tai.lt
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
