"Protmūšiečių" mintys

Justinas, Programų sistemos, VU, 9 sezonai „Protmūšyje“
Pirmiausiai užkabina įdomūs klausimai. Be to, tai buvo fainas būdas susitikti su draugais – kažkada tai buvo vienintelis laikas, kai tuos draugus išvis galėjai pamatyti..

Daiva, Politikos mokslai, VU, 2 sezonai „Protmūšyje“
Mano draugė subūrė komandą ir pakvietė įsijungti – kaip palaikymą ir kartu – kad žmonių skaičius būtų pakankamas. Pradžioje eidavau tik į savo komandos žaidimus, komandos narių beveik nepažinojau, bet žaisti būdavo įdomu, pagaudavo azartas...Mūsų buvo nedaug, žaisdavom be keitimų, visi gaudavom progą pasireikšti:).
Pirmąjį sezoną dar tokia ramesnė buvau. Po to išvažiavau į Erazmusą, ir tada mano komanda ėmė laurus skinti. Tada užsidegiau žaisti.. o vėliau gavau pasiūlymą ir vesti žaidimą. Geriausias prisiminimas, matyt, praėjusio sezono pabaiga, kuomet laimėjome ketvirtfinalyje ir patekome į pusfinalį. Ir šiaip – tąkart komanda buvo pilna, vieninga ir jėgiška.. :)

Tomas, Lietuvių filologija, VU, 2 sezonai „Protmūšyje“
Žaidime atsiradau per savo kolegę istorikę. Patiko – būti su draugais. Nepatiko – pralaimėti, kontakto tarp komandų trūkumas, kartais – vedėjavimas.
Kartą parašiau ir palikau ten eilėraštį.. Išvis – ten trūko poezijos.. :)

Stasys, Programų sistemos, VU, 8 sezonai „Protmūšyje“
Žaidžiau 8 iš 13 sezonų (pradėjau nuo 4, praleidau 11 ir dabar 13). Šį sezoną nebežaidžiu, bet esu organizatorius, kuris rengia klausimų paketus žaidimams. Žaisti pakvietė grupiokai – nuėjau ir patiko. Tai geras būdas praleist laiką geroj kompanijoj, kurioje visus vienija ŽINIOS! O dar pergalės skonis... :) Kiekvienam žaidime pralinksmina juokingi atsakymai, o geriausias jausmas turbūt apėmė tapus čempionais..

Inga Nemiega