Nėra to blog'o, ko nesuvartotumėme

Šiandien visi gali viską. Fotografuoja kas antras nelabai talentingas, bet norintis nusipelnyti visuomenei, jaunuolis; praktiškai kiekvienas yra rašytojas - skiriasi tik priemonės: popierius, cigarečių pakelis, šeštadienio L.Rytas, forumas, blogas, sms, tvora prie sporto rūmų. Nors pastarieji labiau dailininkai nei rašytojai. Kaip ir "Rene" lankytojai.

Kiekviena mentalinė ar metafizinė išskira apkrauna pasaulį tonomis informacijos, kurią kažkas sąmoningai ar nesąmoningai suvartoja.
Ar per automatinį vartojimo režimą mes pradėjome vartoti net gi savo pačių šiukšles? O gal vartojame dėl to, kad per šiukšles nebematome nieko, o norint apsikuopti ir pamatyti ką nors reikšmingesnio reikia suvartoti tonas šiukšlių? Nežinau ar tai klaustukai ar dauktaškiai.Žinau, kad bet kuriuo atveju gale galima būtų uždėti riebų šauktuką, kuris galų gale taip pat būtų suvartotas.

Kiemsargė pravarde Šarka

Nėra to blog'o, kas nepavirstų šiukšle

Nėra taip paprasta rašyti ir dėstyti savo mintis. Tai didelė atsakomybė. Viena, kai tai darai savo dienorašyje su mintimi, kad jį perskaitys tik po tavo mirties ir/ar remiantis juo bus pastatytas 5 dienas puspilnes (arba pustuštes- nelygu kaip pažiūrėsi) kino sales sutraukiantis lietuviškai dramatiškas pusfabrikatis; ir visai kas kita, kai rašai nuolatinei šimtinei auditorijai, kuri galbūt to nežino, gal net nemato, bet turi galimybę su tuo tyčia ar netyčia susidurti.

Kaip ir sakiau, tai milžiniška atsakomybė.
Kokią teisę mes, laisvieji dienoraštininkai, turime dėstyti savo nuomonę, rašyti mintis. Atsakytumėte, o gi demokratinę (-ijos). Lyg ir demokratiška atrodo dėstyti savo požiūrį, bet kai pagalvoji, kad tai daro visi ir nuolat...Tuomet laikmečio pavadinimas - "Informacijos amžius", atrodo švelniai tariant labai jau apibendrintas.
"Informacijos pertekliaus amžius"- geriau, o dar geriau - "šiukšlių amžius". Visomis prasmėmis. Tiek materialine, tiek dvasine, tiek verbaline. Visi jaučiasi turį teisę/pareigą kartas nuo karto (o iš žmonijos perspektyvos - nuolat ) išskirti iš savęs po dozę vadinamo "BREDO". Viskas kas liko po pusryčių - į pasaulį; mintys nebetelpa galvoje? - į pasaulį.
Dar turite minčių..?

Kiemsargė pravarde Šarka