Pavasarį atlapojame langus, duris, gaudome gryno, gaivaus oro gūsį...Džiaugiamės bundančia gamta, žaliuojančiomis pievelėmis, žydinčiomis gėlėmis. Kiekvienas puolame tvarkyti savo kiemą, šluojame, valome langus, keičiamės ir patys - traukiame ryškiaspalvius drabužius. Taip mes atrodome naujesni, gražesni, mūsų įvaizdis tampa nepriekaištingas. Gaila, bet pamirštame tvarkytis už savo kiemo vartų. Toks jau požiūris „Ne mano daržas – ne mano pupos“. Ten šiūkšlių kalnai, išmatų krūvos – neišsemiama tema - kova su šuniukų šeimininkais.
Štai jie žengia gatvėmis, puikuojasi savo ir augintinių išvaizda ir, staiga, sprunka, kai tik šunelis pridirba, ką nors negera. Parkuose, daugiabučių kiemuose, netgi centrinėse gatvėse turime žvalgytis po kojomis. Visuomenė toleruoja tokią netvarką? Švarinamės, dabinamės ir tylime kai mums po langais, prieš nosį vyksta tokie dalykai...
Manau, elgiamės amoraliai, negerbiame nei savęs, nei kitų. Kodėl vaikai turi žaisti vienose smėlio dėžėse su šunimis? Kodėl mes turime klampoti per š.... kiemuose, laiptinėse?
Taip, šuo yra „geriausias žmogaus draugas“, tai pasirūpinkite draugais, jų prisitaikymu visuomenėje, prisiimkite atsakomybę, neatsiribokite nuo erdvės, puoškitės patys ir nepamirškite apsivalyti !!!
Judėjimas prieš abejingumą!
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą